tevudarzelis parašė:
Apklausą sukūrė Narijus/tėtis3. Ir, iš tiesų, ji nekorektiška, tad ją ištriname ir įkeliame naują, galite atsakyti iš naujo:
Ačiū
tevudarzelis parašė:
Apklausą sukūrė Narijus/tėtis3. Ir, iš tiesų, ji nekorektiška, tad ją ištriname ir įkeliame naują, galite atsakyti iš naujo:
Ačiū
na mano gimdymas irgi praejo itin nesklandziai. tokie dalykai, kaip per ilgai uztrukusi pirmine apziura ir prasymas pasirasyti po valanda trumpesniu laiku (nes jie nusizenge vidaus taisyklems ir tiek laikyti negalejo oficialiai) jau tiek to, tebunie buna pamirsti. taciau toliau viskas buvo tik blogiau. atvykusi is karto daktarei pasakiau, kad nesitustinau jau kelias dienas ir gal deretu "zvakute" deti, kad prasilaisvintu viskas (pacia priemone turejau su savimi, neprasiau, kad ja man mokamai ar nemokamai suteiktu istaiga), bet gavau atsakyma, kad nieko tokio, gal pati i wc uzsinoresiu. toks visas procesas ir buvo : gal...as maniau...as tikejausi... ir t.t. (ar to tikimes isgydytoju?). na bet sakykim pirmosios valandos buvo nieko, ypac kai gavau epidura (del kurio specialiste apstauge daktare, kad ta vel eilini karta pas pacientes siuncia jau tada, kai jos ramiai pasedeti nebegali del saremiu skausmo (o pati epiduro prasiau jau pries kone valanda gydytojos, kai buvo 5 cm, kol padare epidura, pasidare visi 7). tiek to. artejant 17 gimdymo valandai, mane aplanke i nauja pamaina ateinanti vyresnio amziaus gydytoja (mane priziurejusi pagrindine gydytoja buvo 25-30 m. amziaus). pamaciusi situacija tik akis ispute, ka ta daktare daro, ko ji laukia (kokios apvaizdos), kai gimdymas trunka tiek valandu, vandenys nubege seniausiai, vaiko svoris akivaizdziai didelis (4,5 kg buvo), o net zarnyno valymas nepadarytas (kaip toks vaikas gali stumtis i prieki, jeigu "uzkimsta" ten viskas). as tai daktarei ir sakau - as turiu ta zvakute ir klausiau ar nereikia det nes kelias dienas nesitustinau, bet daktare pasake, kad ne. tada ji ta visa "s" isspaude "per aplinkui". (savaite laiko isange kraujavo, nes viskas buvo pasalinta ne lengvai o masinaliai, per prievarta). nutrauke ta gydytoja ir nejautra. tada prasidejo visi "smagumai" viskas keitesi kone kas minute, greitai visi tie like centimetrai prasiplete. kai jau pajutau, kad viskas, tikrai laikas, prasiau vyro eit ieskot kazko, kas ta vaika priimtu, nes jau viskas. nieko koridoriuj nerado, visur aplakste. galu gale pasigavo gydytoja (ta jauna), kuri susiraukusi atejo bambedama, kad dar tikrai negali buti laikas gimdyti, negalejo taip staigiai atsiverti kaklelis, taciau paziurejus kas ten dedasi tik staigiai griebesi instrumentu, sukviete komanda ir prasidejo visi karpymai, stumimai ir t.t.
taigi isvada viena. tikrai nezinau, kuo viskas butu pasibaige, jeigu nebutu besikeiciant pamainai atejusi patirties turinti gydytoja ir nepadariusi to ko reikia, nes (as tikrai neesu nusiteikusi neigiamai pries jaunus specialistus) ta gydytoja lauke neaisku ko, ir tikejosi neaisku ko. gydytojai mano akimis yra zmones kurie ne neaiskiais tikejimais ir laukimais turi remtis, o mokslu, teorija ir praktika, turi daryti, o ne tiketis...taip ir gimsta vaikai ir priduse ir su traumomis ir kartais net mirsta...pati ta vyresne gydytoja pasake, kad jeigu butu buvus zvakute istatyta laiku ir isvalytas "kamstis" nebutu ir epiduro reikeje, vaikas butu gimes labai greitai, nes gimdymo eiga buvo labai greita, tik kai vaikas pasieke riba, nebejudejo pirmyn per ta "kamsti". tad kad tai butu fizinis smurtas tai galbut ne, taciau kad buvo nusizengta taisyklems tai tikrai. zinoma svarbiausia, kad vaikas gime sveikas, as pati irgi "sugijau" ir psichologiskai ir fiziskai, taciau tokia patirtis tikrai atgrase nuo dar vieno nestumo
as vaziavau gimdyti vos suejus 40 sav, nes sirgau cholestaze ir buvo prasidejusi hipertenzija. jokiu plano neturejau ir buvau visiskai pasiryzusi atsiduoti i mediku rankas, kad tik greiciau pagimdyti. diena pries guldyma dar mane apziurejo ir praplete kakleli, to pasekoje pradejo salintis kamstis, bet daugiau jokiu gimdymo pozymiu nebuvo. nuo atsigulimo i gimdykla iki vaikucio gimimo praejo lygiai 24 valandos. pradziai skatino prostaglandinais, per 15 valandu kaklelis prasiplete vos 2-3 cm, tiek, kad jau galejo nuleist vandenis (kurie buvo zali), nuleidus vandenis atsirado siokie tokie saremiai, po keliu valandu pradejo lasint oksitocina, dariausi epidura (kuris suveike ne visai ten, kur reikejo) ir per 6 valandas pagimdziau. kaklelis veresi LABAI letai, man nuolat ji plete, kai buvo ~8cm, pradejo krist vaiko tonai, ir man staigiai rankom viska ten praplete, taip pat stume pilva, kirpo, zodziu dare viska, kad nereiketu daryti cezario. isstumiau per 4 stumimus... bet po 3 stumimu pasake, kad dar vienas ir jei nepagimdau, veza operuot. tai as cia pagal autoriu viska galeciau vadinti smurtu... gimdyma prisimenu kaip kosmara, maniau, kad vaikas mirs ir tai yra pats baisiausias jausmas, koki gali jausti mama, paskui 3 menesius sirgau pogimdyvine, ir buvau prisiekus "naturaliai" daugiau niekada negimdyti, tik su planiniu cezariu. praejo metai, jau galvoju po truputi kitaip. nesijauciu smurto auka, esu laiminga, kad turiu sveika vaika ir pati esu sveika gyva.
LiukaM parašė:
as vaziavau gimdyti vos suejus 40 sav, nes sirgau cholestaze ir buvo prasidejusi hipertenzija. jokiu plano neturejau ir buvau visiskai pasiryzusi atsiduoti i mediku…
Nebuvau toje situacijoje, tai daug ko nežinau. Neturiu daug žinių, kaip tiksliai turėtų elgtis gydytojas, susidūręs su Jūsų sveikatos būkle. Bet pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad tokie skatinimai ir veiksmai būna taikomi be jokios priežasties ir visai sveikam nėštumui. Su visu sukeliamu siaubu ir žala.
Apskritai, reikėtų žiūrėti, kiek pakilęs spaudimas, koks būdavo anksčiau, kiek pagrįsta laukti natūralios gimdymo pradžios, atsižvelgiant į skatinimo sukeliamas komplikacijas.
Taip pat visa tai aiškiai paaiškinti moteriai, ją nuraminant. Nereikėtų laukti, kad ji persigandusi nieko neklausinėdama aklai atsiduos į medikų rankas.
Apskritai esant žaliems vandenims skatinimas gali tik pakenkti, nes padidina tikimybę, kad vaikas ims žiopčioti ir jų įkvėps, ko nepadarytų, jeigu nesusidurtų su skatinimo stresu.
Apskritai pilvo spaudimas, t.y. Kristelerio manevras, yra labai pavojingas. Gal net pavojingesnis už Cezario pjūvį.
Kokią naudą gimdymui turėjo frazė "dar vienas pastūmimas ir jei nepagimdai, vežam operuoti"? Tai tik padidino stresą.
Mažų mažiausiai, čia ligoninei reikėtų smarkiai pasistūmėti mokantis nuraminti moterį, ypač esant aukštam kraujospūdžiui.
Bet kokiu atveju, matyti, kad komplikacijos kilo ne savaime (nežinau, kaip būtų buvę kitaip, būna, kad pagimdo ir su aukštu kraujospūdžiu), bet įsikišus su skatinimu.
tetis3 parašė:
Ir apskritai, nesuprantat akušerinio smurto sąvokos ir iš apklausos padarėt marmalą, sociologai jūs![]()
Na, jei kritikuojate, turite pateikti argumentus, kas būtent blogai, o ne kaltinti menama nepagarba (teisės dar kartą pasirinkti atsakymą niekam neatėmėme, tačiau suteikėme galimybę atsakyti NE, be jokių "bet baisu, kad tai vyksta"). Duoną iš sociologijos, tiesą sakant, teko valgyti, bet net ir jos nevalgiusiems turėtų būti akivaizdu, kad klausimai jūsų "apklausoje" suformuluoti itin tendencingai, bandant formuoti išankstines nuostatas/ nuomonę.
Smurtą nuo nesmurto, mūsų požiūriu, skiria visų pirma aptariamų veiksmų priežastys ir juos atliekančių ketinimai: vienu atveju pilvo perskrodimas bus žmogžudystė, kitu - Cezario pjūvio operacija.
Jei iš laiko perspektyvos atrodo, kad cezario pjūvio operacija buvo nebūtina ar kad jos buvo galima išvengti, tai nėra kriterijus ją vadinti smurtu, nes gydytojas, vadovaudamasis savo žiniomis ir praktika, priėmė tokį sprendimą, kuris, jo nuomone, geriausiai atitinka kūdikio ir gimdyvės interesus. Gal tas sprendimas buvo klaidingas, tačiau pagrindo jį vadinti smurtu - nėra. Tai čia tas antrasis atsakymo variantas, suteikiantis galimybę kritiškai vertinti gydytojų darbą nevadinant jų žmogžudžiais ir smurtautojais.
Mielas, tėti, skaitau ir matau, kaip jūs desperatiškai ir stoiškai ieškote tiesos... o kas yra ta tiesa? Juk kiekvienam ji matosi iš savo lango, kiekvienas užsimauna savo batus ir praeina savo keliu, sunkiai paaiškindamas savo patirtį kitam, kuris jo batų nemūvėjo.. daugybę metų dirbu su pacientais, esu susidūrus su įvairiom gydymo praktikom, įvairiausiais medikais, žinau Hipokrato priesaikos atsakomybę ir svorį.. taip pat kas dieną susidūriu su pacientais ir jų artimaisiais... tiek vienoje, tiek kitoje barikadų pusėje jų esti visokių.. visi mes - žmonės.. juk iš mediko bet kada gali tapti pacientu, iš ligonio - mirštančiu.. regis darai viską kas įmanoma ar net neįmanoma, bet nepavyksta išgelbėti žmogaus.. į tave susminga kaltė... negana savos, dar ir artimųjų priekaištai, panieka ar noras įrodyti žmogaus galimybių ribas, kurios, deja, kartais žinomos tik Kûrėjui... dabar jūs blaškotės, jums skaudu, kad viskas vyko ne taip, kaip buvote suplanavę, bet ar įmanoma suplanuoti gimdymą? Pastojimą? Gyvenimą? Yra kai kas, kas ne mūsų valioje... nesakau, kad palikite šį reikalą ir kapituliuokite nuleistomis rankomis, kaip ir nesakau, kad kovokite desperatiškai, iki paskutinio kraujo lašo.. tiesiog kviečiu pamąstyti apie ribą, kuri skiria žmogų nuo buvimo čia iki buvimo ten... ji labai plona ir ypatingai suplonėja kritinėmis mūsų gyvenimo akimirkomis... gimdymas - viena iš daugybės tokių akimirkų... smagu, kad tokią akimirką buvote šalia savo moters ir linkiu, kad visomis jūsų bendro gyvenimo akimirkomis jūsų moteris jaustųsi saugi, padėdama galvą jums ant peties...
tetis3 parašė:
Nebuvau toje situacijoje, tai daug ko nežinau. Neturiu daug žinių, kaip tiksliai turėtų elgtis gydytojas, susidūręs su Jūsų sveikatos būkle. Bet pirmiausia atkreipi…
Aciu uz komentara, tik praleidote, kad sirgau cholestaze. Geriau vaistus 4 sav iki gimdymo. Skatino pirmoj vietoj del to, esant cholestazei negalima pernesioti. Hipertenzija tik prisidejo...
6 testuotojų vertinimai
25 testuotojų vertinimai
14 testuotojų vertinimai