2012.04.17 14:33 (prieš 14 m.)
Sveikos busimos ir esamos mamytes. Sedziu ir lieju asaras laikydama neigiama nestumo testa rankose. Ir taip jau antri metai menesis po menesio. Galvoje kirba visokios nesamones, kodel moterys kurios velnioniskai nori tureti vaiku, turi kenteti ilgus metus, kol gales dziaugtis motinyste, kai kurios is ju taip ir nepatiria sio dziaugsmo. O tos kurios nevertos vadintis mamomis- moterys sedincios ant adatu, nenulipancios nuo taureles, pastoja vos prisiliesdamos prie svetimos paklodes. Tos kurios nesiodamos 9 menesius kudiki , ismeta i siuksliu deze, kodel tokioms lemta tapti mamomis? Kodel tos kurios sitiek laukia, sitiek kencia kekviena karta nusivilia?
Maniau siandien verksiu is dziaugsmo, kad pagaliau, pagaliau savo mylimam vyrui galesiu pasakyti- brangusis tu busi tetis, bet deja to negaliu pasakyti.Apart to rytinio pykinimo, kuris kamavo visa para,galvos svaigimo, 14-os dienu menesiniu velavimo ir iki siol ju nebuvimo, mane verte manyti, kad pagaliau, pagaliau as busiu laiminga, ir gimimo dienos proga, vyrui padovanosiu teigiama nestumo testa. Bet kiek suprantate teko ziauriai nusivilti. Skaudziausia tai, kad teks nuvilti ji. Kaip man jam pasakyti, kad as nesilaukiu? Kai jis matytavo mane atsiklaupuse tolete ryte, diena, vakare, netgi nakti... Kai klausdavo ar as jau susirgau , ir su kekvienu atsakymu ne, jo veide matydavau didziausia sypsena. Skaudziausia del jo, nes nesu maciusi vyro, kuris sitaip noretu buti tevu....
Save raminu sakydama, kad testas suklydo, gi ji dariau ne ryte. Bet tai kiek as ilgai taip save mulkinsiu. Tik klausimas, kur mano tos menesines, kodel mane uzplusta pykinimai, kas po velniu su manimi darosi? Stai kur klausimai, i kuriuos pagrindinis atsakymas- kruvinos asaros. O tos kruvinos asaros argi atsakymas?