Aš vakar tokius spazmus ar paruošiamuosius sąrėmius jaučiau apie 20 minučių su intervalais, kad nemenkai išsigandau. Ne skausmo žinoma, o jausmo, kad dar ne viskas paruošta, vyksta persikraustymo etapas, tašėse dar trūksta daiktų ir pnš. Vėliau, kai tai atslūgo, pradėjo kaustyti baimė, ar sugebėsiu, ar man pavyks. Viskas iki tol atrodė dar taip tolima. Nepaprastai laukiu susitikimo su vaiku ir graudinuosi iš džiaugsmo pagalvojus vien apie tą akimirką, kai susitiksime pirmą kartą, bet iš kur ta baimė vakar atsiradūsi? Tos, kurios turėjo jau tą pirmąjį kartą, kaip Jus jautietės? Kokie jausmai Jus lydėjo? Pasitikėjote savimi ir drąsiai vykote, ar vis tik buvo nerimo?
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas









