2018.01.11 14:55 (prieš 8 m.)
Kai gimdai pirmą kartą ir iš anksto atsisakai bet kokios intervencijos, tada jau pervertini save ir savo kūną. Iš kur gali žinot, kas nutiks? Galiu papasakot apie savo gimdymą: buvau įsitikinusi, kad pagimdysiu be jokios pagalbos. Ir ką, nubėgus vandenims per 12 val neprasidėjo sąrėmiai, kaklelis nesivėrė. Teko skatint, nes vaikas be vandenų ilgai gyvas nebus. Skatino, tačiau vis tiek kaklelis nesivėrė, nors atrodė, kad yra vienas ištisas sąrėmis. Epidūro atsisakiau, matai motina didvyrė,prasikankinau 5 val., kol gydytoja nepasiūlė epidūro dar sykį ir nepaaiškino, kad taip greičiau vaikelis gims. Po 20 min. nuo epidūro suleidimo atsivėrė kaklelis pakankamai ir pagimdžiau net neplyšus. Jei nebūčiau užsispyrus, gal anksčiau būtų vaikutis gimęs. Arba galėjo viskas baigtis kaip Nerijaus žmonai, o gal net dar baisiau, galėjau prarasti sūnų.
Sakysit yra “natūralių atsipalaidavimo būdų” ir t.t., taip bandžiau, nesuveikė, kitą kartą gal ne taip bijosiu ir šausiu vaiką kaip iš patrankos. O jei ne, tikiuosi, kad šalia manęs bus visa reikiama pagalba.
Nerijaus ir žmonos problema tame, kad patys labai užvilkino gimdymą su savo neadekvačiais pageidavimais, intervencijų atsisakymu ir nežinojimu, ko iš tikrųjų nori.
Nerijau, būkit vyras ir prisiimkit atsakomybę, pripažinkit savo klaidas ir dėl jų nekaltinkit kitų.
Vienintelis atvejis, dėl ko pateisinčiau jūsų kryžiaus žygį, jei kas nors negerai vaikui būtų nutikę, tada tikrai stogas pačiuožtų.