2021.06.01 10:50 (prieš 4 m.)
Jūsų vaikas galimai nesirgs ligomis, nuo kurių neskiepijate, ne todėl, kad jo geras imunitetas, o todėl, kad nuo jų pasiskiepijusi didžioji populiacijos dalis, taigi tie, kurie skiepijasi, saugo ir jus, ir jūsų vaiką.
Skiepų baimė irgi turi būti pagrįsta, dažnai man ji atrodo susijusi su neįsisąmonintu nerimu, kurio, pabandžius, net neina gerai artikuliuoti. Kodėl bijau? Nu nes kažkodėl, nes kiti bijo, nes bendras nerimas tvyro, nes gal kas atsitiks (kas ir kodėl turi atsitikti?). Žiūrėkite ir į save su vyru: ar po kurio nors skiepo jums pasireiškė alergija jo komponentams (vaikystėje arba gal vakcinavotės / revakcinavotės nuo ko nors jau suaugę)? ar šiaip esate alergiški arba atopiški, itin jautrūs (AD dažnai būna atopiškų tėvų vaikams, nors tėvai apie savo atopiškumą nebūtinai žino, pvz., jau seniai būna jį išaugę, ir paskui jis op, ima ir išlenda kuriuo nors metu - stebuklai, paaiškėja šis tas naujo ir apie save)? ir pan.
Mano dukra skiepyta, serga labai retai ir lengvai. Nemanau, kad apskritai galima sieti sirgimo dažnumą su skiepijimu ar neskiepijimu, atrodo ribota ir trumparegiška. O dauguma ligų, nuo kurių skiepijama, niekaip nesusijusios su mistiniu imuniteto stiprinimu. Pati lengvai sirgau tymais suaugusi. O lengvai todėl, kad vaikystėje, prieš 30 metų, buvau gavusi vieną skiepo dozę. Nenoriu įsivaizduoti ligos eigos, jei skiepyta nebūčiau. Tai sprendimą priimkite pati, bet demonizuoti skiepus tikrai ne tas kelias, apskritai kai kažką norisi demonizuoti, verta peržiūrėti savo baimes ir psichologines projekcijas atidžiau - kas ir kodėl po tuo slypi.