Sveikos
iš karto noriu paprašyti, jog skiepytų vaikų tėvai apeitų temą, nes noriu išgirsti nuomones tik iš tėvų, kurie savo vaikų nusprendė neskiepyti, ar atidėti skiepus.
Trumpai mums šiuo metu septynios savaitės, pirmagimė. Ligoninėje nusprendėm atidėti skiepus kol rinksime informaciją. Kuo tuoliau skaitau, tuo labiau baisu darosi. Ir ligos ir skiepai. Ligos baisios tos, kurios dar nėra išnykusios. Iš vienos pusės suprantu, jog skiepai ne visuomet apsaugos vaiką nuo užsikrėtimo, o tik nuo komplikacijų, tačiau kiekvieną dieną kažkaip vis nerime gyvenu kaip tą protingą sprendimą priimti. Juk norisi vaiko geriausio. Artimoje aplinkoje turiu ir tokių ir tokių vaikų tėvų. Vieni labai nukentėjo nuo skiepų, kiti skiepija visais ir viskas puikiai.
Taigi, tos mamos, kurios nusprendėt neskiepyti ar atidėti skiepus, kaip jūs susidorojate su baimėmis dėl ligų? Juk kokliušas, meninngokokasB, tuberkulioze ir pan. vis dar egzistuojančios ligos, ir ypač pavojingos ligos kūdikiams. Galbūt vengiate viešų vietų, poliklininkų, viešo transporto...? O galbūt atvirkščiai, - gyvenate įprastą gyvenimą? Pasidalinkite
Tik be pykčių









