TV
Uoga parašė:
O ką tu skaitei, ir kas tavęs neįtikino? Nes aš atvirkščiai, buvau susižavėjusi neskiepijimo idėja, bet kuo daugiau skaičiau, tuo labiau tas žasvesys blėso, ir tuo…
O man atvirkščiai. Kuo daugiau skaičiau apie skiepus ir tas ligas, nuo kurių skiepija, tuo mažiau norėjosi skiepyti kūdikį ar labai mažą vaiką. Na nei patys skiepai nei ligos neatrodo taip demoniškai, tiesiog tapo aiškiau kuo rizikuojame vienu ir kitu atveju. Užteko, kad neurologė pasakytų, kad mūsų kūdikio nervų sistema dar labai nebrandi ir mums reikėtų periodiškai pas neurologus rodytis ir noras skiepyti mažąją dingo visiškai (mūsų šeimos gydytoja, kuri šiaip skeptiškai žiūri į nesiskiepijančius, pamačiusi neurologės išvadą net neįkalbinėjo, pati pasakė, kad neskiepysime, kol nesubręs).
Na mūsų vyresnioji yra paskiepyta visais į "privalomų" skiepų kalendorių įtrauktais skiepais+Hep A, bet jos imunitetas labai labai silpnas. Ji nesirgo ligomis, nuo kurių skiepyta, bet sirgo daugybe kitų "zarazų", kai kurios iš jų buvo baisesnės nei ligos, nuo kurių yra skiepai ir kol dukra užaugo matėm daug ligoninių, reanimacijų. Jos imunitetas akivaizdžiai "blogai" reaguodavo į skiepus, t.y. maždaug 6-12 mėn. po skiepų ji rinkdavo visas įmanomas baisias ir nebaisias "zarazas". Mus konsultavo imunologai, o jie akivaizdaus imuniteto nusilpimo laikotarpiais skiepyti neleisdavo, o kai leisdavo, tai ne daugiau nei 1 skiepu per pusę metų ir tik tokiu atveju ji budavo sveika pakankamai ilgą laiką, visi kraujo tyrimai būdavo geri, nebūdavo jokių virusų ar alergijų požymių. Buvo net beveik 10 metų laikotarpis, kai nesugebėjo padaryti nei vieno skiepo. Jei aš būčiau žinojusi kaip viskas bus ir būčiau žinojusi tiek, kiek žinau dabar, nebūčiau vyresniosios skiepijusi nuo daugelio ligų.
deduosi į nuorodų sąrašą. Va tau ir pavieniai atvejai 
