2017.04.11 04:49 (prieš 9 m.)
LaMona parašė:
Labai liūdna istorija
Gal ne tiek dėl gydytojų ir akušerių elgesio, nes jie svetimi žmonės, kiek dėl to,…
Ne aš didelis jau vaikas buvau. Buvo jau suėję 18. Vienuoliktoji klasėj buvau. Ilgą laiką niekam nepasakojau, nes gėda buvo, kad taip su manim pasielgė. į mokyklą nors jau direktorius buvo liepęs ilsėtis ir neiti į mokyklą eidavau kasdien, buvau lyg įprasta mokinė. Ryte penktadienį dar fizikos pamokoje buvau, tik sunkiai pasijaučiau ir nuėjau pas vaiko tėtį. Aš kartais pas ji likdavau savaitgaliui kai jau buvau nėščia. Iki tol buvo uždrausta man su juo bendrauti, dėlto didelį triukšmą mano šeima buvo iškėlus. Šeimos nebendravo, o aš kaip šunelis tai pas vienus taip pas kitus
buvusysis grįžęs nieko doro nepasakė net savo mamai, būtų ir anyta atvažiavus, o jis visą savaitgalį tipo po šoko apimtas issedejo namie.
LaMona parašė:
Tikrai stebuklas. Nes iki 37 sav gimdant turi leisti vaistus plaučiukų brandinimui, jei nespėja subręsti t.y. gimdyvė paros nuo vaistų suleidimo nepratempia, tai ti…
Niekas nieko nebrandino. Kai atvažiavau buvo prieš vidurnaktį. Priėmime patikrino atsidaryma ir iskart nuleido vandenis. Matė, nors ir be dokumentų, be knygelės, kad tikrai neisnesiotas vaikas bus. Bet čia matyt sužaidė kita pusė, kad rajono ligoninė ir vis norėjo ją uždaryti. O greitoji į artimiausią nuvežė. Per savaitę tą pačią naktį gimė dar vienas vaikas. Tai jom tiesiog veiklos reikėjo...
1:24 jau buvau pagimdžius, nei kateterio nei vaistų nieko neleido. Net nesistengė stabdyti, greitosios iš Kauno nekvietė. O iškvietė tik gimus ir įsitikinus, kad vaikas tikrai neisnesiotas, sunkiai kvėpuoja, be ciulpimo reflekso. Į klinikas tiesiai į reanimaciją išsivežė. Ligoninėje prabuvom likusi laiką iki termino, nes buvo komplikacijų.