Jus mamytes matosi kad ziniu turite tik tu kurias jums viesai pakisa spauda ir zmones kurie kraunasi is to pinigus .
Niekas niekada nesigincijo ir nesake kad motinos pienas yra blogai vaikui , Taip TAI YRA VIENAS IS GERIAUSIU BUDU MAITINTI VAIKA, taciau jeigu gydytojai skiria vaistus kurie gali pakenkti vaiko vystimuisi ( stiprius antibijotikus ar kitus vaistus kurie kenkia vaikui ) cituoju :
" Pienas yra sterilus, šiltas, jo kiekis ir kokybė priklauso nuo motinos mitybos. Patartina valgyti šviežią, vitaminų gausų maistą. Draudžiama rūkyti, vartoti alkoholį, taip pat daug saldumynų, kavos, vaistus be gydytojo leidimo. "
Karves pienas buvo paskelbtas blogu tada kada atsirado didele pakalusa misinukams, tai yra atsirado zmoniu kurie is to kraunasi milijonus todel viesai visur paviesino kaip blogai karves pienas yra vaikui . Ikeliu informacija apie karves piena ir kitas klijuko sudedamasias dalis is nepriklausomu saltiniu nuo reklamos .
Pienas dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamą maistingą skystį.
Pienas teikia svarbiausias maistines medžiagas naujagimiams iki kol jie pajėgia maitintis kitokiu maistu. Pienas taip pat plačiai naudojamas maisto produktų gamybai – iš jo gaminami grietinė, sviestas, jogurtas, sūris, pieno milteliai, ledai ir k.t.
Taip pat pienu vadinami įvairūs augaliniai produktai – kokosų, sojų, ryžių ar migdolų sultys.
Pienas ir pieno produktai vartojami nuo civilizacijos aušros, kai buvo prijaukinti pirmieji naminiai gyvūnai.
Sudėtis
Riebalų karvės piene būna nuo 3 % iki 8 %. Į pieno riebalų sudėtį įeina apie 20 įvairių riebiųjų rūgščių, tarp jų ir vitaminą F sudarančių nesočiųjų rūgčių – linoleno, linoleninės ir arachido.
Piene ir jo produktuose yra svarbių žmogaus organizmui vitaminų – A, B1, B2. Vitamino A kiekis priklauso nuo to, kokiu pašaru šeriamos karvės: juo daugiau jos gauna žaliųjų pašarų, juo gausiau piene vitamino A. Vitaminų B1 ir B2 per metus mažai pasikeičia. Vitamino C pienas turi nedaug – 1 mg 100 ml pieno.
Įvairių gyvūlių rūšių patelių pieno sudėtis
Be minėtų medžiagų, piene gausu įvairių fermentų ir hormonų, padedančių medžiagų apykaitos procesams, antibakterinių medžiagų, slopinančių mikroorganizmų dauginimąsi, dujų, pigmentų ir kt. Nustatyta, kad pienas turi daugiau kaip 100 įvairių medžiagų.
Įvairių rūšių gyvulių patelių pieno sudėtis
Pienas Sudėtis (%) Energetinė kg vertė
vanduo sausosios
medžiagos baltymai riebalai pieno cukrus kcal KJ
Karvės 87,5 12,5 3,2 3,8 4,7 713 3000
Ožkos 87 13,0 3,0 4,1 4,7 758 3170
Avies 82,1 17,9 5,6 6,7 4,6 1082 4530
Kumelės 90,0 10,0 2,2 1,0 6,7 497 2080
Buivolės 81,3 18,7 4,0 8,7 4,9 1050 4400
Elnės 63,3 36,7 10,3 2,5 2,5 2725 1140
Naudingos avižų savybės Avižos naudingos dėl savo cheminės sudėties. Jose gausu daug svarbių žmogui mineralų ir vitaminų. Tai kalis, fosforas, magnis, cinkas, chromas, kobaltas, geležis, fluoras, jodas, vitaminai A, E, B1, B2, B6, P.
Rudieji ryžiai: Šie ryžiai smarkiai skiriasi nuo baltų ryžių maistinių medžiagų kiekiu. Ruduose ryžiuose yra gausu skaidulų, esminių riebiųjų rūgščių, mangano, fosforo, geležies, vitaminų B1, B3, B6. Rudieji ryžiai išlukštenami, bet membrana paliekama- ji ir suteikia rudą spalvą. Šios rūšies ryžiai laikomi pačiais sveikiausiais. Apdirbimo proceso, kurio metu rudieji ryžiai tampa baltais, prarandama daugiau nei 60% maistingų medžiagų.
Baltieji ryžiai: Baltiesiems (šlifuotiems) ryžiams reikalingas ilgesnis apdirbimo laikas. Šlifavimo pagalba ryžiai nuvalomi, todėl juose daug mažiau naudingų medžiagų negu ruduose ryžiuose. Juose gausu tik maistingosios ląstelienos.
Grikių nauda organizmui
Grikiai pasižymi daugybe sveikatą gerinančių savybių, tačiau išskirti galima širdies ir kraujotakos sistemą gerinančias savybės. Prie to labiausiai prisideda tokios maistinės medžiagos kaip maistinės skaidulos, kalis ir rutinas. Tyrimai, atlikti Kinijoje, parodė, kad vartojant bent 100 gramų grikių per dieną, sumažėja bendras cholesterolio kiekis, sumažėja mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjo gerojo (didelio tankio lipoproteinų – DTL) cholesterolio kiekis, kuris siejamas su geresne sveikata. Prie visa to prisideda mineralas magnis, kuris atpalaiduodamas kraujagysles pagerina kraujotaką, palengvina maistinių medžiagų pernešimą ir mažina kraujo spaudimą.
Maistinė grikių vertė
Maistinė medžiaga, 100 gramų produkto Kiekis % dienos normos
Kalorijos 343 Kcal 17%
Angliavandeniai 71.50 g 55%
Baltymai 13.25 g 24%
Riebalai 3.40 g 17%
Cholesterolis 0 mg 0%
Skaidulos 10 g 26%
Vitaminai
Folio rūgštis 30 µg 7.5%
Niacinas 7.020 mg 44%
Pantoteno rūgštis 1.233 mg 25%
Riboflavinas 0.425 mg 33%
Tiaminas 0.101 mg 8.5%
Elektrolitai
Natris 1 mg <1%
Kalis 460 mg 10%
Mineralai
Kalcis 18 mg 2%
Varis 1.100 mg 122%
Geležis 2.20 mg 27.5%
Magnis 231 mg 58%
Manganas 1.300 mg 56.5%
Fosforas 347 mg 50%
Selenas 8.3 µg 15%
Cinkas 2.40 mg 22%
Amino rūgštys
Lizinas 672 mg 32%
Metioninas 172 mg 24%
Triptofanas 192 mg 69%
Tai yra visos sudedamosios dalys is ko yra gaminamas klijukas , ir jis buvo gaminamas ir dudoamas nuo senu senoves kai nebuvo galimybes maitinti , kai dingdavo pienas , kai sumazedavo motinos pienas ir vaikus tegdavo primaitinti .
Stai jums informacija apie misinukus !!!
Kas yra pieno mišinys – “kūdikių maistelis”? Iš esmės tai yra paprasčiausio karvės pieno (santykinai labai pigi ir lengvai gaunama žaliava), perdirbto ir kaitinimu išdžiovinto iki miltelių, konservas, kuris, tikimasi, bus mažiau žalingas ir „agresyvus“ žmogaus naujagimio ir kūdikio (kuo mažesnio, tuo labiau) organizmui. Bandoma jį pritaikyti – modifikuoti, patobulinti: kažką išimant, kažką pridedant. Pavyzdžiui, karvės piene yra baltymų perteklius (jų ten 3,5 karto daugiau negu moters piene), todėl, ruošiant mišinį prieš vartojimą, vandens pilama daugiau, negu jo buvo išgarinta karvės pieną paverčiant miltais. Tačiau tuomet ima trūkti riebalų ir angliavandenių. Didelį laktozės deficitą bandoma kompensuoti gausiai pilant kokio nors cukraus, o riebalų stygius dažniausiai dengiamas augaliniais aliejais. Kai kurių produktų kainą dar labiau padidina įvairūs specialūs priedai, kaip geležis, sintetiniai vitaminai ar net polinesočiosios riebiosios rūgštys. Tačiau kokia įmantri ir sudėtinga bebūtų jo formulė, mišinys vis tiek lieka tiktai „našlaičių maistu“ ir niekada neprilygs tikrajam gamtos stebuklui – motinos pienui.
„Našlaičių maistas“ – tai visai ne įžūlus mano sarkazmas ar patyčios. Būtent jiems, tikriesiems našlaičiams ir pamestinukams, kurių daugybė buvo Londone, Paryžiuje, Niujorke ir kitur, jau XIX amžiuje imtasi kurti maistą, padėsiantį jiems išgyventi netekus motinos ir jos pieno. Bandant tuos kūdikius penėti neperdirbtu gyvulio pienu, jie masiškai mirdavo. Vienas pirmųjų kūdikių maistą pramoniniu būdu, maišydamas cukrų ir kviečių miltus su pienu ,,karvių, šertų Šveicarijos Alpių žole“, 1867 metais savo fabrike Miunchene ėmė gaminti chemikas ir pirklys Henris Nestle. Jis skelbė tą produktą buvus „taip moksliškai tikslų, jog daugiau nėra ko norėti“. Deja, labai greitai visai žmogišką idėją gelbėti našlaičius nustelbė siekis nukonkuruoti visų gyvų pasaulio motinų pieną ir paversti visus kūdikius mišinių vartotojais (aišku, ne už ačiū!). Ir štai dabar stebėtinai darniai koja kojon žengia Lietuvos knygynuose atsiradusios prabangiai išleistos knygos autorės užuojauta motinoms, kurios „jaučia nenugalimą pasišlykštėjimą, kai kūdikis čiulpia krūtį“,[Nees-Deval B. Vaikas auga. 2000] ir išeities pasiūlymas turtingiausios mišinių firmos reklaminiame lapelyje: „Brangūs tėvai, <…> jei dėl kokių nors priežasčių nusprendėte šito nedaryti, mes, „Nestle“, su malonumu siūlome jums išeitį, – kitą puikų kūdikio maitinimo būdą <…> kitu visaverčiu maistu. <…> ir džiaugiamės, kad milijonai pasaulio motinų mumis pasitiki – mes padedame joms gauti tai, ko reikia jų mažyliams.“ Bet ar verta skubėti pasitikėti? Dar visai neseniai, XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, „Nestle“ firma už beatodairišką godumą buvo pelniusi „Kūdikių žudikės“ vardą ir drauge su daugeliu kitų mišinių firmų yra atsakinga už daugybę tragedijų: Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ekspertai nustatė, kad kasmet pasaulyje pusantro milijono kūdikių miršta dėl to, kad nebuvo žindomi.
Vis gausėjantys maistelio kūdikiams gamintojai (pvz., 1979 metais Pasaulio sveikatos organizacija buvo suskaičiavusi, jog šimte šalių buvo prekiaujama penkiasdešimties firmų dviejų šimtų pavadinimų motinos pieno pakaitalais) dievagojosi, kad jų mišiniai patys geriausi, kad „adaptuoti“ (supraskime, pritaikyti), kad „praturtinti“ vitaminais, „prisotinti“ geležies, kad jie „gali pakeisti motinos pieną“ ir net „patogesni“. Motinos pienui buvo lipdoma vos ne praeities atgyvenos etiketė, o kūdikių žindymas apkaltintas „sekinančiu moters išnaudojimu“. Žinoma, šlovė chemikams, kurie plušėjo iš karvės pieno darydami maistelį našlaičiams, kad šie augtų patirdami kuo mažesnę skriaudą. Tačiau kai jie skelbiasi sukūrę kažką, prilygstantį motinos pienui, akiplėšiškai meluoja, nes kol kas ir dar ilgai ateityje (tikriausiai visada) toks tikslas jiems bus nepasiekiamas… Galbūt šis „šventas melas“ ir paguostų našlaičius bei tuos, kurie tikrai ne dėl savo kaltės liko nežindyti, bet „HiPP“-ams, „Nestle“-ams, „Similak“-ams ir t. t. labiau negu nelaimingųjų ašaros rūpėjo pelningas biznis. O kad susišniotų kuo daugiau pinigų, jie nesibodėjo jokių priemonių, taip pat ir narkotikų prekeivių gudrybės – pirmąją dozę įpiršti veltui. Ir kad tai padarytų kuo anksčiau, kol naujagimis dar nepripratęs prie motinos krūties, mišinių firmos brovėsi net į gimdymo namus su savo „labdara“. Didžiulis dirbtinai maitinamų kūdikių sergamumas (o besivystančiose šalyse ir mirtingumas) nejaudino kūdikių maistelio gamybos ir prekybos bendrovių, kurios, besivaikydamos pasakiško pelno, nesivaržė nieko. Jos tik varžėsi tarpusavyje dėl rinkos. Net Nigerijoje, kažkur Afrikos viduryje, dėl „pažangaus“ mokymo apie „nepažangų“ žindymą (firmos instruktuodavo ir siųsdavo ten specialias mitybos seseles) ir skardinių su „nuostabiuoju pieneliu“ bumo tokių kūdikių, kurie maitinti tik motinos pienu, 1969 metais bebuvo likę vos 2 procentai. Pasaulinė sveikatos asamblėja 1981 metais priėmė Tarptautinį motinos pieno pakaitalų prekybos kodeksą, kuriuo siekiama apsaugoti maitinimą krūtimi nuo komercijos įtakos. Daugelyje šalių kodeksas turi įstatymo galią (jo pažeidėjams gresia didelės baudos), Lietuvoje – dar ne, tačiau bent moraliai jo paisoma: mišiniai nebereklamuojami gydymo įstaigose, motinos su naujagimiais iš gimdymo skyrių išeina be tų pražūtingųjų „dovanėlių“, o ant mišinių dėžučių, nors ir daug smulkesnėmis raidelėmis, nors ir kažkur pačiame gale, ant nugarėlės, bet vis tiek jau pavyksta atrasti: „Motinos pienas – geriausias maistas kūdikiui.“
Apribojus tiesioginę mišinių reklamą, biznieriai vis tiek įsigudrina, kaip privilioti pirkėją. Štai, pavyzdžiui, pasiūlo specialios „HiPP“ arbatos, „kad būtų pieno“, ir gundo moteris suabejoti savo prigimtomis galiomis žindyti, dar – „HiPP“ arbatėlės „kūdikiams nuo pirmos savaitės“, kad jie, tiesą sakant, kuo greičiau priprastų prie buteliuko ir visai nebeimtų krūties arba, pasisotinę tuo saldintu vandeniu, rečiau ir silpniau žįsdami, iš tikrųjų mažiau beskatintų pieno pasigaminti motinos krūtyse. O tada jau bus nuperkami ir „HiPP“ pieno mišiniai – pinigai, išleisti reklamai ir ,,jaukui”, sugrįš šimteriopai. Iš prekybos kūdikių pienu visame pasaulyje jo gamintojai uždirba dešimtis milijonų dolerių kasdien.
Dar karteli pasakau kadangi negalejau maitinti savo vaiko savo pienu, ir neketinu maitinti vaiko savu pienu kada tenka gerti antibijotikus ar kitus vaistas tam kad neperduoti savo vaikui , ir pasirenku tai kas nuo senoves buvo sveika ir buvo auginami vaikai tuom o ne tai ka reklamuoja sei dienai ir kisa tik tam kad isikeltu daugiau pinigu i kisenes !
Smerkit kalbekite ka norite man jau neidomu nes matau kad daugiau nieko nesugebate