ne_madam parašė:
O kad butu imanoma mums ramiai pakalbeti, jis del visko kaltina mane, savo kaltes ar klaidu nemato, tik sako, kad stengiasi del visu, o as gi nieko pasak ji neverti…
Jei norite mėginti, tai koncentruokitės ne į jo klaidas, o į savo. Paprašykit jas konkrečiai įvardyt, jei jis dar to nepadarė. Ir pradėkit nuo savęs. Be klausimų „o kodėl aš?“, be pasipiktinimų „tegu pradeda jis, nes jis kaltas“. Kitaip nieko neišeis.
P. S. Jei virš trisdešimt, tai nu kaip, kaip eit su tėvais gyvent... Man galva neišneša






