2017.12.06 10:44 (prieš 8 m.)
Mes su savo vyru esam kartu jau apie 6 metus. Buvo vedes, turi sunu is tos santuokos. Tai zinokit, pradzioje man irgi kliudavo visokie pasakymai. Bet jie dazniausiai nebudavo tiesioginiai, o as tiesiog kazka pati "perskaitydavau" tarp eiluciu. Zinoma, vyras pats labai vengdavo tos ex temos, nes nemaloni ji, tad tai budavo retai.
Kazkuriuo momentu tai padaznejo, ir tiesioginiu pasakymu budavo (pajuto, kad ir paciam neber taip nemalonu sneket, ir manes tai nebejautrina). Bet dabar tai jau seniai nebezeidzia. Matyt, as pagaliau patikejau, kad jis su manim. Tiesa sakant, anie santykiai tikrai buvo nenusiseke, tad ko tiek pergyvendavau, tai nzn is tiesu
Bet sunkiausia buvo susitaikyti su jo vaiko egzistavimu, nors mes sutariame puikiai. Tarsi toks gyvas priekaistas. O dabar kai jau didesnis jis, dar ir lepteli butinai ka nors. Kartais, zinoma, ir tycia. Bet tiesiog nereaguoju, nebent tai buna izeidimas, nepagarba ar pan. Tada jau imames auklejimo. Nes po mano stogu izeidinejimu ir nepgarbos vienas kitam tikrai nebus
Taip ir gyvenam. Siaip, gerai gyvenam
Zinau, patarimo kazkokio cia tiesiog neina duoti. Jeigu ir eitu, tiesiog butu sunkiai imanoma juo pasinaudoti, nes visi zmones skirtingi, skirtingai reaguoja, skirtingai priima i sirdi, skirtingai atsimena.
Ramybes