BL0SS0M parašė:
As taip pat visada taip galvodavau, kad kitais metais jau bus lengviau. Kitais metais ismoks vaikscioti, ismoks kalbeti, prades suprasti ir tt. Bet per tuos metus s…
Visiškai pritariu ir stiprybės Jums😘
BL0SS0M parašė:
As taip pat visada taip galvodavau, kad kitais metais jau bus lengviau. Kitais metais ismoks vaikscioti, ismoks kalbeti, prades suprasti ir tt. Bet per tuos metus s…
Visiškai pritariu ir stiprybės Jums😘
BL0SS0M parašė:
As isivaizduoju kiek daug vilties suteikia tokie mazi zingsneliai!
Musu sunus kartais pamojuoja atsisveikindamas, kartais net ate pasako. Buvo vienas…
Jus grynai aprasėt mano mergaite kokia buvo mazdaug pries du metus.Musu kaip esu rasius kad musu nieko nemokėjo net apsirenkt batu uzsidėt nemokėjo.kaip pirma syki nuvezėm i VRC tai raudonavau vos ne is gėdos.Pirmi metai kaip pradėjom mokinti tai buvo katastrofa. Budavo paprasto sauksto valgant neima nors tu ka rėkia spiege dauzydavo su galvyte kur papuola .Sukandus dantis mokinau .Tvarkytis irgi tas pat buvo nedėdavo savo ismėtytu kaladėliu i dėzute nors tu ka budavo rėkia spiege kol bent viena idėdavo kaladėle i dėzute.Cia tik maza dalis ka as isvardinau .Pas mano pana charakteris yra sunkus.Ir ka nors naujo pamokint yra problema bet mokinamės .Sei dienai ka turim mergaitė pati apsitarnauja toletas ne problema .Kalba gerai.bet dar uzeina tie rėkimai spiegimai galvos jau netranko .Draugai giminės musu nevengė nuo tos dienos kada mes pasakėm kad musu vaikas kitoks.Kaimynai taip zino kad pas mus pana su autizmu.Nevengiu viesumos drasei veduosi vezuosi visur nelaikom uzdarytos
.Darziuki auklėtojos visai nereguoja i jos sunku charamteri nes jos yra tam apmokintos. Mum buvo toks sunkumas is pradziu kad negalėjom tiesiog su vyru susitsitaikyt kad pas mus vaikas yra kitoks .Bet kaip susitaikėm tai galiu pasakyt su ta diena tiesiog palengvėjo patiem psichologiskai.Taip pat ir jus viska darykit dėl savo vaiko .Neatsiribokit nuo draugu aikit su savo visur vaiku tik nebukit uzsidare nes plius sitiem vaikam kaip kuriem uzsidarymas yra peilis jiem turi buti kuo daugiau ispudziu ir veiklos.
bieliauskaitemarija9 parašė:
buvom nieko negali pasakyti reikia laukti kol prades i darzeli sake gal pradejas su vaikais bendrauti prades kalbeti
O VRC kokiam buvot?nes ten greit nustato ar vaikas autistas ar ne.
Grupioke parašė:
Ne tikrai nepykstu. Nes aš matau, kad kitos mamos tikrai geros ir daro viską. Aš irgi buvau kazkada stipri ir daug dirbau su jais, paskui buvo kažkas tokio, kaip pa…
As skaitau knyga "Stepping Out using games and activities" by Sarah Newman. Ten jau pačioj pradžioj jau rašo, jog mamos ir tėvai, turintys autistų vaikų būtinai turi atrasti laiko sau ir dalį gyvenimo skirti tik sau patiems, pailsėti nuo vaikų ir problemų. Ir labai pataria įsijungti į įvairias bendruomenes ten kur gyvealnama, susipažinti su kitais autistais vaikais ir pan. Kitaip, ypač mamos, jaučia atskirtį ir pervargimą.
Va aš paskutiniu metu irgi galiu pasakyti, kad pervargau. Gyvenu svečioj šalyje, turiu tris pametinukus, vyras dirba kitoj šalyje, o aš neturiu jokios absoliučiai pagalbos, nei draugų, nei bendruomenės. Praitais metais dar nepasisekė su mokslais, nes vaikai visus metus sirgo ir reikalavo daug dėmesio, tad viska ssusikaupė ir dabar negaliu pakęsti savo vyro. Dažnai pykstu ant vaikų, ypač ant savo vaiko diagnozės, kad viską prailgina. Atrodo laikas užkonservuotas košmare. Iš kitos pusės tai stumia ieškoti kokios nors išeities, iš kitos jau jaučiuosi visų sunkumų nukryžiuota. Tada laukiu vakaro, kol užmigs vaikai ir einu gerti kavos, klausytis muzikos. Jei diena visai stogas pavažiuoja, tai arba nieko nedarau arba šveičiu namus.
Kas liečia vaikus ir aukles, tai palieku juos su aukle.Problemų neturiu, svarbiausia, kad ta auklė patiktų. Mūsų patinka, ji yra mano pažįstama iš Ukrainos. Vaikus geriausia su auklėm supažindinti, o po to pamažu atleisti vadėles. Sunkiausia jaučiu mamoms, nes mes daugiausia pergyvenam. Ir dėl auklės, ir dėl vaikų, bet nesurizikavęs niekada nesužinosit. Be to, be vaikų yra ir vyrai, kurie taip pat pasiilgsta dėmesio ir mūsų.
P.s. mano autistukas visiškai abejingas raidėms, bet pasidariau sensorinį, pojūčių alfabetą, tai jau parodė susidomėjimo ženklus. Be to labai tinka ir sveikiems vaikams, tarp mano berniukų hitas, tik tenka pavargti jį padaryti.
ramybe07 parašė:
As skaitau knyga "Stepping Out using games and activities" by Sarah Newman. Ten jau pačioj pradžioj jau rašo, jog mamos ir tėvai, turintys autistų vaikų būtinai tur…
Su viskuo sutinku, tik kad vyras jei nori demesio, tai vyras turėtų ir vaiku priežiūroje prisideti bent po kelias valandas i dieną.😊
Linkiu jum istvermes..💞
ramybe07 parašė:
As skaitau knyga "Stepping Out using games and activities" by Sarah Newman. Ten jau pačioj pradžioj jau rašo, jog mamos ir tėvai, turintys autistų vaikų būtinai tur…
Reikia paieskoti tos knygutės paskaityti. Dėkui. Nors turiu keletą lietuvių kalba. Nieko gero. Vieną tai tik pirmus puslapius paskaičiau taip ir guli. Ir tai prisiverčiau po pusės metų pažiūrėti.
Jo man labiausiai padejo tokios mamytės, kaip ir aš. Kai nesijauti, tokia vienintelė yr daug lengviau išgyventi.
O kas liečia vyrus, mano vaikų tėvas visiškai nebendrauja su vaikais, slepiasi. Aš galvočiau, jei būtų neypatingi vaikai, gal ir ieškotų jų. Norėtų jų, o dabar kam jam “tokie” reikalingi.
O aš jį palikau, dėl kito vyro ir pradėjau gyventi dėl savęs. Mano naujasis vyras įvedė daugiau disciplinos namie, perėmė iš manęs daugiau rūpesčių, su vaikais daugiau keliaujam, šnekames. Mokinu tik kaip elgtis namie. Nustojau sedeti su jais prie knygų. Suradau jiems draugų. Ipad, playstation. O pati pradėjau mokintis, nauji draugai, naujas kudikis ( gal sveikas?) ir gyvenimas pradėjo eiti į priekį.
Bet vistiek man patinka užsidėti rožinius akinius ir apsimesti, kad nieko nėra. Nes labai baisu, vel pakliuti į tą baisią būseną, kai tu nieko nebenori.
Jusų atveju, auklė labai gerai. Aš neturėjau galimybės pasamdyti jos tuomet, bet labai svajojau tureti patikimą žmogų šalia. Sėkmės!
A ir G parašė:
Su viskuo sutinku, tik kad vyras jei nori demesio, tai vyras turėtų ir vaiku priežiūroje prisideti bent po kelias valandas i dieną.😊
en.booksee.org/Parenting-%26-Families-Special-Needs-cat273 štai čia galite rasti ją nemokamai ir parsisiųsti, be jokių registracijų + yra ir kitokių knygų kaip mokyti vaikus rašyti ir pan. Čia special needs kategorija
Grupioke parašė:
Reikia paieskoti tos knygutės paskaityti. Dėkui. Nors turiu keletą lietuvių kalba. Nieko gero. Vieną tai tik pirmus puslapius paskaičiau taip ir guli. Ir tai prisiv…
Ačiū. Mano vyras turbūt labiau išgyvena dėl vaiko nei aš, bet jis dirba kitur ir kai grįžta jais užsiima, kol kas jis siūlo vis kviestis auklę. Tėtis jis geras, tik va jo nebuvimas dauguma laiko šiek tiek jaučiasi man. Šį rugsėji pradės eiti du vyresnėliai, tai turėsiu daugiau laiko turbūt sau.
Grupioke parašė:
Reikia paieskoti tos knygutės paskaityti. Dėkui. Nors turiu keletą lietuvių kalba. Nieko gero. Vieną tai tik pirmus puslapius paskaičiau taip ir guli. Ir tai prisiv…
O kaip jūsų vaikams pasireiškia autizmas?
Sveikos. O ar buvo kazkuriai seimai toks atvejis, kad vaikas tiesiog nepradejo kalbeti ir del to pripazino autizma? Musu berniukui bus 2.5metu. Nekalba, tik savo kalba. Mama vadina "Ky", sako kelis zodzius "atju (aciu), ate, gurkis (agurkas), ien (vienas), du, tjys ir dar kelis. Kai buvo 1.3men, nekreipe demesio i varda, vezem pas neurologe, sake viskas gerai, atstokite nuo vaiko, nekvieskite 100 kartu i diena, atstojom, pradejo kreipti demesi. Veliau pries 2 gimtadieni, vezem pas logopede. Sake palaukite kol prades lankyti darzeli. Darzeli lanko pusmeti, bet su kalba jokio postumio. Siaip viskas kitkas kaip ir gerai (nebent kazko nepastebiu), megsta atkartoti viska, tiek ka daro kiti zmones, tiek multikai, net suni megdzioja. Bet su ta kalba, tai kazkokia tragedija... toks jausmas, kad neprades kalbeti ir prades islindineti kazkas dar. Siaip sedi ant puoduko, darzelyje aukletojos giria, tik su manim kai buna pazyzalioja
Dovileee1 parašė:
Sveikos. O ar buvo kazkuriai seimai toks atvejis, kad vaikas tiesiog nepradejo kalbeti ir del to pripazino autizma? Musu berniukui bus 2.5metu. Nekalba, tik savo ka…
Vaikams būnant su tėvais yra sukurta komforto zona, iš kurios jie patys neislipa ir nieko savo gyvenime patys nekeičia, kol nepakeicia tėvai. Nesakau, kad jus nieko nedarot dėl vaiko, bet tiesiog vaikams taip patogu. Mano akim jūsų vaikas sako gana nemažai, realiai kiek jau aplankem specialistų. visi linkčioja, kad iki 3metu yra aplamai normalu nekalbet, o jusiskis šneka, net skaičius sako!
Manau nurimkit ir leiskit viskam sava eiga, arba namie mokinkites šnekėti.
5 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
17 testuotojų vertinimai