Autistukai

«1 90 185 187189 190 320 456 Kitas »

2018.07.19 09:05 (prieš 7 m.)

Lūšiukė parašė:
Kodėl mažas pasiekimas? Tai net lb didelis! Super tiesiog!

As taip pat visada taip galvodavau, kad kitais metais jau bus lengviau. Kitais metais ismoks vaikscioti, ismoks kalbeti, prades suprasti ir tt. Bet per tuos metus supratau, kad lengva niekada nebus ir kad reikia susitaikyti, priimti fakta, kad pas mus nebus taip, kaip pas kitus, kad mums reikes daugiau laiko, daugiau pastangu as visada save guodziu pagalvodama, kad mums istikruju pasiseke, kad nesergam fizinem mirtinom ligom, kad esam fiziskai sveiki, kad nereikia guleti ligoninese, kad ramia sirdimi nueinama miegoti
Visoms mamoms sekmes ir kantrybes, kartais mes pacios pamirstame kokios mes stiprios!

4
2018.07.19 09:53 (prieš 7 m.)

BL0SS0M parašė:
As jus visiskai suprantu mes taip pat grizome vasarai i Lietuva ir daznai matomes tiek su sunaus seneliais, tiek proseneliais. Proseneliai tikrai galvoja, kad va…

Oj pas mus su skrydžiais tragedija. Paskutinį karta net svarste ar vaiką i lėktuvams įleisti.🙄 sakykit, ar neprireike jum kokiu bent arbatu ramybei palaikyti? Kažko kas nuramina? Man paskutiniu metu begalo sunku, nežinau ką daryti
2018.07.19 10:57 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
Oj pas mus su skrydžiais tragedija. Paskutinį karta net svarste ar vaiką i lėktuvams įleisti.🙄 sakykit, ar neprireike jum kokiu bent arbatu ramybei palaikyti? Kažko…

Tikrai yra raminamuju vaikams, bet mano ziniomis jie paskiriami gydytojo ir tik tiems vaikams kurie turi nerviniu sutrikimu (pvz tikai). Arbatos, bent jau mums, niekada nepadedavo. Taip pat lietuvoje gydytojas mums rekomendavo nevaldomos isterijos metu duoti paracetamolio kad ir kaip keistai skambetu, jie turi raminamaji poveiki ir migdo
2018.07.19 11:15 (prieš 7 m.)

BL0SS0M parašė:
Tikrai yra raminamuju vaikams, bet mano ziniomis jie paskiriami gydytojo ir tik tiems vaikams kurie turi nerviniu sutrikimu (pvz tikai). Arbatos, bent jau mums, nie…

Oj, gal nelabai suprantamai parašiau. Aš apie save kalbu. Tikrai labai sunku su sunum, dabar dukriukui 5men kažkokį nemiegojimai naktį užėjo. Visiškai issekusi jaučiuosi, gal kuri tiesiog stresinėse situacijose kažką naudojot?
2018.07.19 11:28 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
Oj, gal nelabai suprantamai parašiau. Aš apie save kalbu. Tikrai labai sunku su sunum, dabar dukriukui 5men kažkokį nemiegojimai naktį užėjo. Visiškai issekusi jauč…

Sioje vietoje mes su vyru vienareiksmiskai sutariam. Keldavomes pakaitomis, viena nakti as, kita nakti jis. Jei yra miego trukumas, vargiai kas ors kita pades jei ne miegas ir aisku reikalinga papildoma pagalba, gal aukle pora kartu i savaite, arba seneliai. Nezinau tiksliai jusu situacijos, tik zinau kad reikia padaryti pertrauka, nedidele ir nebutinai daznai, bet kazkokiu budu iseiti, isvaziuoti, pabuti su savimi. Ar jusu vaikutis eina i darzeli? Ar turite galimybe pasikviesti pagalba i namus?
2018.07.19 11:36 (prieš 7 m.)

BL0SS0M parašė:
Sioje vietoje mes su vyru vienareiksmiskai sutariam. Keldavomes pakaitomis, viena nakti as, kita nakti jis. Jei yra miego trukumas, vargiai kas ors kita pades jei n…

Vyras man be proto daug padeda, bet jis ir dirba po 13val kiekviena diena. Kad pailseciau reiktų turbūt nepertraukiamo miego. O ar aš keliuosi pas dukra, ar vyras, vistiek aš atsikeliu. Mes gyvenam toli nuo Lietuvos, ne turim jokio giminaičio. Sūnus turi aukle, bet jo tikrai nepalikinesiu, kai jo tokia būsena. Dukra dar tik 5menesiu, todėl jos palikti irgi negaliu. Sūnus i darželį pradės eit rugpjūčio 9d. Paguota tame, kad dukrytė kvies i darželį turbūt jau už 4menesiu, tai pradesiu vėl eit i darbą, atitruksiu nuo rūpesčių. Bet šiai dienai jaučiuosi ypač blogai, per ašaras jau nepaeinu, o vaikai tokios matyt negali. Vakar kai vyras grįžo išėjau iš namu trumpam, bet neatsipalaidavau, vis knieti galvoj ar viskas gerai..
2018.07.19 12:23 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
Vyras man be proto daug padeda, bet jis ir dirba po 13val kiekviena diena. Kad pailseciau reiktų turbūt nepertraukiamo miego. O ar aš keliuosi pas dukra, ar vyras, …

Isivaizduoju kaip nelengva. Buna ir man, kad abu su sunum verkiam. Jusu mazyle greit paaugs, ilgai naktinejimai irgi nesites. Pagalvokite kokia stipri esate, as neturiu tiek drasos antram vaikuciui nors ir labai noreciau.
2018.07.19 12:41 (prieš 7 m.)

BL0SS0M parašė:
Isivaizduoju kaip nelengva. Buna ir man, kad abu su sunum verkiam. Jusu mazyle greit paaugs, ilgai naktinejimai irgi nesites. Pagalvokite kokia stipri esate, as net…

Mano sūnui autizmo pirmi požymiai pasireiške savaite po pirmo gimtadienio. Kaip tik planavom vaikeli, ir pastojau tuo metu. Būčiau zinojusi, būčiau nesiryzus. Bet o tačiau, kad ir kaip sunku, dukriukas praskaidrina mano diena kitom spalvom, nepaisant visko esu laiminga, tik tie juodi laikotarpiai, tragedija. Bijau, kad viskas persimes i depresija, nes po truputi, vis blesta mano noras absoliučiai viskam. Nei valgyti, nei sportuoti, nei susisukuot plaukus noro nebeturiu. O iš lovos atsikelti tik vaiku verksmas priverčia.. Galvoju, kaip save gelbeti, kol suprantu, kad tai reikia daryti čia ir dabar.
2018.07.19 15:52 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
man tai labai sunku i Lietuva bus net atostogų grįžti. Kai prieš pora mėnesių su seneliu buvo parskraidintas tai iš prosenelės gavau daug "uzuojautu" koks tas vaika…

Mano vyro mama tokia. Prie manęs mažai ką komentuoja, bet girdėjau jos pokalbį su vyru kai galvojo, kad šalia nesedziu, tai uzpsichavo, kad nenormalus vaikas, kad krikštyti būtina. Tegul tik pabando ką pasakyti man 👹 apie diagnozę ir kaip sekasi išvis nekalbu su ja, oasiunta tegul. Norės vyras jis galės pasakoti.

BL0SS0M parašė:
As taip pat visada taip galvodavau, kad kitais metais jau bus lengviau. Kitais metais ismoks vaikscioti, ismoks kalbeti, prades suprasti ir tt. Bet per tuos metus s…

Bet jūsų vaikas dar mažutis. Nepraraskite vilties! Taip nelengva, daug darbo reikia, bet viskas Įmanoma!

Mums eteriai ir epsom druskos padeda. Ypač autistuko miega sutvarkė. Mažoji dar keliasi ienuko, bet pamažu išaugs. Tikrai nėra lengva. Mažajai gimus pusę metų miegojom tryse, mergyte autistukas ir aš. Ramaus miego nesu ismiegojus jau nepamenu kiek laiko, na bet išaugs pamažu
2018.07.20 11:04 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
Mano sūnui autizmo pirmi požymiai pasireiške savaite po pirmo gimtadienio. Kaip tik planavom vaikeli, ir pastojau tuo metu. Būčiau zinojusi, būčiau nesiryzus. Bet o…

Praeis tos sunkiausios dienos, vaikai paaugs, sugrisite i darbus, vel atsistosite ant koju. Tai ypatingai sunkus laikas su papildomais sunkumais dabar sunku, bet pagalvokite kaip bus gera ateity, kai jie paaugs. Atraskite savo vilti, savo stiprybe ir taps lengviau. Nezinau gal pades zinojimas, kad daug mamu, ypac sioje temoje isgyvena panasius sunkumus.