Sveiki, užjaučiu visas naujai pasisakiusias. Praėjo 3 savaitės po netekties, ir kai jau pradėjau galvoti, kad susitaikiau, o yra dar blogiau. Turėjau nedarbingumą, ir dar nebuvau pasiruošusi grįžti į darbą, bet negalėjo jo man daugiau tęsti. Darbas stresinis, daug kalbu su klientais telefonu, tik kas ką aštresnio pasako, man ašaros kaupiasi. Supratau kaip nestabiliai jaučiuosi. Galvojau kaip nors susitvarkysiu pati, bet deja. Nesijaučiu pasiruošusi kalbėti su psichologu, bet supratau, kad man paaštrėjo dar labiau viskas. Dirbti negaliu, o privalau. Artėja sūnaus gimtadienis, ir nežinau ar sugebėsiu kažką suorganizuot. Kaip jūs tvarkotės su tuo? Kiek laiko turi praeiti?
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas




aš savo mažylio netekau praeitą rudenį. 20 sav patikros metu pamatė, kad širdelė nebeplaka. Nėštumas jau buvo perkopęs į antrą pusę, tai valymas jau nebuvo opcija - teko gimdyti negyvą. Iš pradžių atrodė, kad mirsiu pati kartu su vaikeliu, bet nepasidaviau nes namuose laukė kiti vaikai. Man asmeniškai užtruko gerus 2 mėnesius atsigauti. O kodėl gydytoja nebetęsė nedarbingumo jei jūs dar nepasiruošusi? Aš pasakiau darbdaviau, po nelaimės, kas nutiko ir kad negaliu pasakyt kada grįšiu. Gydytoja nebegalėjo dėl ginekologinių tęsti nedarbingumo, bet padarėm pertrauką ) savaitę paėmiau atostogų) ir toliau išrašė naują nedarbingumą dėl nugaros skausmo. Taip su nedarbingumais ir atostogom aš beveik 3 mėnesius nedirbau. Man jų labai reikėjo, nors žinau kotoms moterims kaip tik sarbas padeda mintis nukreipti. Darbdavys buvo labai supratingas ir sakė, kad jau geriau grįžk vėliau, bet kai būsi pilnai pasiruošus, negu anksčiau ir verksi kur pasislėpus nuolatos. Na ir vienareikšmiškai psichologo konsultacijos! Aš ilgai negalėjau kalbėti apie tai su artimaisiais ar draugėmis, bet su psichologe vienintėle galėjau būti visiškai atvira ir man labai padėjo. Aj dar stengiausi niekaip neslopinti tų jausmų - negerti, nenusikelti į serialus, nedirbti. Žodžiu nepaslėpti tų jausmų, o išjausti viską, kad paskui nepridraytų rimtesnių bėdų.





