Kūdikiui 7 mėnesiai ir 3 savaitės

Tėveliams nebereikia spėlioti, kaip jaučiasi jų kūdikis. Vaikas išreiškia vis platesnį emocijų spektrą ir daro tai nuolatos! Kūdikis šypsosi, juokiasi, kartoja skiemenis, leidžia kitus, vis sudėtingesnius garsus, o nuliūdęs kaip mat susiraukia, niurzga, rėkia.

Kūdikis spiegia

Maždaug 5-8 mėnesių sulaukę kūdikiai dažnai nejuokais išgąsdina tėvus pradėję spiegti. Šaižus spiegimas yra normali vaiko kalbos raidos dalis. Šiam garsui išgauti reikia stipriai įtempti balso stygas, tad spiegimas parodo, kad kūdikio kalba tobulėja.

Dažnai kūdikiai pradeda kartoti jau išmoktus dviskiemenius garsus, juokiasi, o įsismaginę pradeda spiegti.

Pasidžiaukite nauju įgūdžiu, tačiau nepersistenkite ir perdėtai nereaguokite į spiegimą. Kūdikis gali greitai suprasti, kad spiegimas - puikus būdas gauti ypatingo dėmesio ar geidžiamų daiktų ir pradėti šią „taktiką“ taikyti nuolat.

Buteliuko kariesas

Egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad kariesas „puola“ tik saldainius valgančių vaikų dantis, o tik motinos pienu, pieno mišiniu maitinami ar primaitinimą vos pradėję kūdikiai yra saugūs. Tai netiesa ir tėvams svarbu dėmesingai rūpintis vaikų dantimis jiems vos pradėjus dygti. 

Kūdikių dantukus pažeidžiantis ėduonis dažnai vadinamas „buteliuko kariesu“, nes jis, visų pirma, siejamas su prieš miegą ar naktį iš buteliuko geriamais, cukraus turinčiais gėrimais, pavyzdžiui, pienu, pieno mišiniu, sultimis, kompotais ar saldintomis arbatomis. 

Karieso išvengti padės tinkama dantukų ir burnos higiena - kūdikių dantis reikėtų valyti ryte ir vakare, naudoti specialų dantų šepetėlį ir truputį dantų pastos. Jei kūdikis įpratęs prieš miegą gerti ar užkandžiauti, po to reikėtų jam išvalyti dantukus (ar bent duoti atsigerti vandens ir tokiu būdu nuskalauti maisto ir gėrimų likučius nuo dantų). 

Pastebėjus pirmuosius karieso ženklus (dantų spalvos pokyčius, baltas dėmes ant dantų, apnašas prie dantenų ir kt.), reikėtų nedelsiant kreiptis į vaikų odontologą. Svarbu žinoti, kad pieniniai dantys yra labai svarbūs, pavyzdžiui, negydant pieninių dantų galima pakenkti besiformuojančioms nuolatinių dantų užuomazgoms.

Kūdikio maudymas vonioje

Vis augantis vaikutis tikriausiai nebetelpa (arba netrukus nebetilps) į kūdikių maudymo vonelę, tad ateina metas maudynėms suaugusiųjų vonioje.

Pagrindinė kūdikio didelėje vonioje maudymo sąlyga - vaikas turi būtinai tvirtai sėdėti.

Nepaisant stabilaus sėdėjimo, vonioje besimaudantį kūdikį reikia dėmesingai prižiūrėti! Galima naudoti specialią vonios kėdutę ar prie vonios dugno siurbtukais prisitvirtinantį žiedą.

Daugeliui tėvų patogu ir smagu maudytis drauge su kūdikiu. Rekomenduojame truputį pamirkti, pažaisti, nuprausti kūdikį ir nelipant iš vonios perduoti jį kitam suaugusiajam. Labai rizikinga lipti iš vonios rankose laikant vaikelį!

Gintariniai karoliai dygstant dantukams

Žadama, kad gintariniai karoliai, kabinami ant vaiko kakliuko, – natūralus būdas padėti jam susidoroti su dantų dygimo skausmu, tačiau daugeliui ekspertų tai kelia susirūpinimą. 

Teigiama, kad gintare esanti gintaro rūgštis turi priešuždegiminių ir skausmą malšinančių savybių. Manoma, kad kai karoliukai nešiojami ant nuogos odos, gintaro rūgštis prasiskverbia į kūną ir palengvina dantų dygimo skausmą.

Medikai ir mokslininkai abejoja gintarinių karolių nauda. Nėra patikimų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad gintariniai karoliai malšina skausmą, sumažina uždegimą ar kitais būdais palengvina dantukų dygimą. 

Specialistai įspėja, kad kūdikiams ir mažiems vaikams nereikėtų dėti jokių juvelyrinių dirbinių, įskaitant ir gintarinių karolių, nes jie nėra saugūs. Kūdikis gali uždusti ar pasismaugti arba, karoliams sutrūkus, užspringti į burną įkištu karoliuku, karoliuką įsikišti į nosį ar ausis. Gintariniai karoliai gali būti ir kenksmingų bakterijų, kurios kaupiasi ir dauginasi ant karoliukų, virvelėje, užsegimuose, šaltinis.  

Žindymo aversija

Žindymo aversija (vengimas ar nenoras žindyti) (angl. Breastfeeding / nursing aversion and agitation (BAA) – reiškinys, kurį patiria kai kurios krūtimi maitinančios motinos, kai žindymas arba kūdikio (vaiko) artumas sukelia neigiamus jausmus ir emocijas.

Žindymo aversijos trukmė bei moters jausmai, patiriami pojūčiai ir šios būklės intensyvumas labai skiriasi atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.

Nėra tiksliai žinoma, kas lemia žindymo aversiją, tačiau manoma, kad ją gali išprovokuoti hormonų pokyčiai (pavyzdžiui, prieš mėnesines ir mėnesinių metu arba moteriai vėl pastojus), miego stygius, nuolatinis buvimas su kūdikiu, laiko sau stygius, negalėjimas patenkinti savo poreikių ir pan. 

Jeigu jums pasireiškė žindymo aversija, tačiau norite ją įveikti ir toliau tęsti kūdikio žindymą, labai svarbu, visų pirma, suprasti, kad tai ne toks ir retas reiškinys, su juo susiduria daugelis žindyvių, tad bendravimas su kitomis šį jausmą patyrusiomis mamomis dažnai veikia kaip puiki terapijos priemonė. 

Jeigu žindymo aversija yra susijusi su nepakankama mityba, skysčių trūkumu arba prastu miegu, svarbu visavertiškai maitintis, gerti daugiau skysčių ir daugiau ilsėtis (pavyzdžiui, kartu su vaiku trumpai numigti ir dienos metu).

Galima kreiptis į specialistus, pavyzdžiui, žindymo konsultantes. Sudėtingesniais atvejais, ypač kai žindymo aversiją lydi depresija ar nuotaikos sutrikimai, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.