_Gebene parašė:
Deja niekas nera kaltas del to.tiesiog toks likimas.tai didziaja dalimi paveldima, dazniau berniukams nei mergsitems.. deja apkaltinti nieko negalima nei skiepo nei…
Pradžioje kaltinau skiepus... paskui kaltinau savo amžių (ale pas vyresnes dažniau gimsta autistukai).. prisėmiau kalną literatūros, pradėjau studijuoti, įdėmiau žiūrėti artimus žmones - OPAPA! Ir viskas susivedė!
Taip, aš skiepijau visai privalomais skiepais.
Taip, aš gimdžiau būdama 35.
Taip, mano aplinkoje tikrai yra Aspergerio sindromą turinčių žmonių: mano tėtis ir mano vyras. Niekada nekreipiau į tai dėmėsio, bet sūnui padarius ką nors, tipiško Aspergeriui, visa giminė choru sakydavo: Grynas senelis! Aš dar pridurdavau - ir tėvas.
Tad tikrai galiu teigti - genetika visagalė.
Dėl ko atmečiau skiepų įtaką? Nuo pat pirmų gimimo dienų jis nekentė šviesos, nekentė saulės (nors vit.D trūkumo nebuvo), galva vienoje pusėje plokštėjo, vystėsi kreivakaklystė, raumenų tonusas buvo labai aukštas. 6 sav padaryta galvos echo - gimdymo trauma (pagimdžiau kaip patranka - vienu šūviu, nuo pirmo sąrėmio praėjus čiut čiut daugiau nei 2 val). Visi vaikai naktį miega - manasis ne, visų vaikai kelia galvas - manasis ne, laukan išeiti - būtini įvairūs dangalai, nes klykia nuo šviesos, visi vaikai sėdi, žaislais žaidžia, tas delioja dėžutę į dėžutę, tą į trečią ir t.t. visi vaikai laksto, tas įsikibęs sijoną stovi ir stebi ir t.t.t.t.
Dabar jau keturi su puse metų. Nėra draugų - nesugeba palaikyti santykių. Nesupranta alegorijų, juokų - viskas suvokiama tiesiogiai. Kalba - be galo turtingas žodynas su prastu tarimu (netaria keletą raidžių ar jų derinių). Privalo viskas vykti pagal rutiną - negalima iš darželio eiti kitu keliu, iš teatro pro kitus laiptus ir pan. O jei kas nepatiko - laikykis! Įniršio priepoliai vedantys iki daiktų niokojimo, savęs sužalojimo.
Pripratau - nėra sunku, bet pagalvojus, kad ateis mokyklos metas - darosi baugu.....
Pirma mano mintis - kažkas ne taip - prieš metus. Nuolatiniai įniršio priepoliai, galvos daužymas į sieną, plaukų rovimasis, savęs drąskymas.... Nusiuntė mus pas neurologą, neurologė išsityčiojo iš manęs, kad man reikia raminamųjų. O kai prieš kelis mėnesius iš darželio pasiėmiau visą su(si)drąskiusį - nukeliavau pas gydytoją siuntimo į vaikų raidos centrą. Tada atsiėmiau vaiką iš valstybinio, pervedžiau į privatų... tarp kitko - matyt priežiūra kita - vaikas pasidarė ramesnis. Juk ten praleidžia apie 10 val. kasdien.
Bet kaip elgtis įniršio metu - niekaip nesuprantu. Niekas nepadeda. Kaip mokinti empatijos? Jei nėra veiksmui taisyklės - jis nesupranta jo reikšmės....