2011.04.29 21:01 (prieš 15 m.)
IL_M parašė:
Pirmos sekundes pamacius dvi juosteles....Dziaugsmas ir laime (nes issipilde vienas didziausiu gyvenimo noru)...Sokas ir nuostaba (vaika planavom, bet as buvau 100% isitikinus, kad pastosiu ne anksciau kaip po metu bandymu del tam tikru ginekologiniu problemeliu ir tikrai ne is pirmo karto)...
O po keliu minuciu apeme toks nenusakomas jausmas, kai vienu metu ir verkiau, ir juokiausi. Verkiau is dziaugsmo, kad busiu mama, juokiausi, nes niekaip neisivaizdavau saves nei kaip nescia moteris, nei kaip mama...Ir dar testa pasidariau tokioj absurdiskoj, visiskai neseimyninej situacijoj: as keliems menesiams isvykus i uzsieni, vyras uz tukstanciu km, i vonios duris beldzia kolege rekdama, kad greiciau dazyciausi ir eitume i vakareli, kambaryje ant stalo laukia pusiau nugertas butelys vyno...Buvo labai sunku susiimti ir elgtis ta vakara kaip niekur nieko.
Musu istorija tai gal i panasi i kelias Jusu. Su pirmu vyru isgyvenau santuokoj 8 metus, nesisaugojom niekad ir neturejom vaikeliu, visi jau mane kad as negaliu ju turet. Taip susikloste gyvenime kad issikyre musu keliai. Tik susipazinus su dabartiniu vyru, po keliu menesiu pastojau. labai dziaugemes, visi artimieji buvo laimingi. Taciau mano gyvenime dar vyko skirybu procesas, teismai turto dalybos lb daug itampos ir nervu. 5-ta nestumo savaite pradejau kraujuot, nuvaziavau i klinika ir man pasake kad sustojo vaiko sirdeleir viskas issivalys savaime. Nusviro rankos, draugas lauke kieme. Pasakiau kad netekom stebuklelio, verkem abu pamenu dar kaip tik buvo musu pirma Valentino diena. Visi labai isgyveno. Po menesio maniskis man pasipirso dar nesulaukus skirybu galo. Aptarem, kad vaikiuka dar karta planuosim po 5-6 men. Po issivalymo vis nesulaukiau menesiniu, galvojau kol atsistatys viskas gal taip turi but, gydytojai nuramino, kad viskas issivale ir jau savo vietose. Teigi po gimtadienio pasijutau prastai ir pasidariau testuka, ir ka manot nepraejo du menesiai po netekties ir mes vel laukemes. Si kart tylejom 3 menesius kai jau pasake daktarai, kad jau saugu ir viskas vystos puikiai. Visiem buvo netiketa zinia, kiti net netikejo. tei va su savo mazute atsokom ir viesele, ir pabaigiau mokslus ir darbus dirbau iki paskutiniu dienu ir va esam dabar sveikos ir lb stiprios, nors gimdymas tikrai buvo lb sunkus ir vos abi nemirem. Zinokit brangiosios jei lemta tai gyvybei isvyst dienos sviesa ji ir isvys. Visos busit nuostabios mamytes ir pacios geriausios savo maziems stebuklams.
visada norejau,bet niekada nebuvau pasiruosusi:(nestumo testas rankoje atsirado,suvelavus kelioms dienoms menesinems:(pasidarau testa,100% issitikinus,kad nesilaukiu ir matau 2 bruksniukus:(jokiu asaru,jokio dziaugsmo tik nusivylimas,klausimas,kodel taip atsitiko man:(apsisprendziu iskart:ISVALYMAS,kitokio pasirinkimo nera:(nuejusi pas ginekologe,gavau siuntima i ligonine,turejau 3 dienas apsispresti,apsisprendziau jau pirmaja,tik isejus is kabineto:GIMDYSIU,NORS NENORIU:(jau 3 men nestumo,mintyse daug neissprestu dalyku,tukstanciai klausimu be atsakymu....geda ,kad auga pilvukas,geda pasakyti,kad laukiuosi...nemoku apsakyti to jausmo...viena min esu laiminga,kita min pykstu ant viso pasaulio...kaltinu save,kad nesidziaugiu:(viliuosi kad su lyg kiekviena diena mylesiu savo maziuka vis labiau,o jei ne:(uzduodu sita klausima sau,o atsakymo nerandu
