Lori parašė:
Labas, visoms![]()
Skaitydama ir as panorau pasidalinti savo patirtimi![]()
S.m. vasario 3 d. gime 25 sav. mano dvynukai - angeliukai... Berniukas 34 cm ir 986 g, o mergaite - 32 cm ir 900 g. Namie buvo likusi 2,5 m. dukryte..
Sirdis plysta is skausmo, bet berniukas mus paliko praejus 6 d. po gimimo.. Neaisku del ko, bet plyso kepenu sienele ar pan., nieko nebuvo galima padaryti... Mergaitei atliko Botalo latako perrisima (sirdele operavo), 2 sav. po gimimo...
PO daugiau kaip 2 men. praleistu Kauno klinikose, mes jau namie.. Augam sveikutes ir grazutesValgo mano pienuka, kruti ima puikiai nuo pat pirmo karto kai pabande klinikose.. Ir namo greiciau is vaziavom todel, kad ji labai greitai ismoko zysti kruti..
Didelis ACIU visiems Kauno kliniku gydytojams ir sesutems, kurie rupynosi musu angelikais.. ACIU vyrui, kuris kai tik galejo buvo salia manes klinikose.. Dviese lengviau buvo isgyventi tai, ka skyre mums likimas.. Aciu mano tevams, kurie visa ta laika rupinosi mano vyresnele... Didelis atstumas mums leido pasimatyti tik kelis kartus.. Bet dabar jau atsigriebem uz prarasta laika![]()
Linkiu visoms stiprybes susilaukusioms neisnesiotuko!
pasiskaiciau jusu istorijas.....ir as noriu pasidalinti savo patirtimi.....ir isgyvenu dabar tai kajums teko isgyventi....mano mazoji princese turejo gimti lapkricio 20, bet pasibelde i si pasauli rugpjucio 15, as pagimdziau 26 savaiciu mergyte, 980 gr ir tebuvo 33 cm....gimdymas buvo netiketas ir greitas....as mamyte tapau per pusvalandi....sokas, pergyvenimas del lelytes buvo pats didziausias! bet geru gydytoju deka as laikau savo mazaja ant ranku(trumpai) ir ilgiau ant krutines....siandien jau sveriam1560 gr, ir 43 cm ugio......nuo pirmos minutes mano mazoji pati kvepavo kiek galejo, sirdute plake normaliai, tas gal mums ir padejo iveikti ta vadinama 10dienu laikotarpi...nors jis buvo labai skaudus ir sunkus....matyti savo mazyte ir dar su visokiais laidukais ir kateteriais ...sirdis atrode plys.....bet mano mazyles noras buti su mumis ir jos stiprybe padejo mums isgyventi sita sunku laikotarpi.....turejom 2 kartus infekcija, tai reikejo antibijotiku, ir 1 karta kraujo papildyma dare.....iki sios dienos, mes vis dar ligoninej, bet jau mazyle guli atviroje sildomoje lovyteje, bandom mokintis zysti kruti, kas visai gerai mums gaunasi, ----su mazyle as galiu buti kiek noriu, bet miegoti turiu eiti i savo kambari, o ja palikti, tai irgi tas yra sunku, bet juk reikia,----bet gali bet kada ja pamatyti,geritu metu pradesim gyventi kartu visa seima...aisku dar ligoninej, bet vistiek nauja....o dabar as su vyru vadinamama ligonines viesbuti gyvenam( As gyvenu Danijoje) visas aptarnavimas nemokamas man ir vyrui pakolkas, bet paskui bus tik man ir dukrytei nemokama, o vyrui reiks moketi.....bet ne cia svarbiausia, svarbu mazyle augtu sveika ir viskas butu gerai...beje manoprieslaikinio gimdymo priezastim laiko slapimo pusles uzdegima ir gydytoju aplaiduma....., bet cia jau kita skaudi ir liudna mano gyvenimo istorija.....visoms sekmes ir stiprybes§!








