Vaikas
AlinaAusra parašė:
Taip būtent tai ir turiu gavoje... kaip kitos mamos sako oj "nuostabiausias dalykas gyvenime", "gyvenimo prasmė" ir tt
Vien dėl tokių stengiausi jau nėštumo metu atsiriboti ir ausis užsikimšti. Nes tikrai tai nėra lengva ar paprasta nepamesti savęs, auginti vaiką ir atliepti mažo žmogaus visus poreikius. Mano pradžia psichologiškai tikrai buvo sunki, turėjau gerokai darbo įdėti, kad būtų galima mėgautis auginimu.
Vaikas vaikui nelygu kaip ir nėštumas nėštumui nelygu. Man nėštumo metu kaip tik buvo didesnė depresija, nes kas laukėsi mano aplinkoje - keliavo, varinėjo į svečius, atrodė gražiai, su manikiūrais, pedikiūrais, dirbo, darėsi kajerą. O mano nėštumas buvo žiauriai sunkus. Sunku buvo net po dušu praustis, apie manikiūrus, pedikiūrus, keliones kalbos nebuvo, teko leistis daug vaistų ir melstis kad priešlaikinis neprasidėtų. Bijojau net į parduotuvę išeiti. Paaukojau karjerą. Bet dabar - nesigailiu.
 |
A. 6 m. 9 mėn. |
|
D. 12 m. 3 mėn. |
AlinaAusra parašė:
Pasakai savo nuomonę, pasiskundi, kad sunku ir atgal gauni "o ko jūs tikėjotės?!"labai motyvuoja, ačiū...
tas klausimas ko tykėjotes? ne, kad įžeisti... o tiesiog klausimas? nes va vienos ir galvoja, o mano draugiu ramūs bus ir mano ramus, kitos nieko nesitiki kai laukiasi, nes galvoja, kad tiesiog bus visko ir susitaiko ir ramiai į tai žvelgia, tad jūsų ir klausiama?
ar laukėt vaiko? ar norėjote? kokius sau lūkesčius kėlėte? 
pvz mano aplinkoje nebuvo tokių vaikų kaip mano "rėksnio" turėjau tik kelias drauges, jų vaikai atrodė "normalūs" miega pabunda, šypsos,
mano nespėdavo akių pramerkti jau žviegia
ir aš pagalbos neturėjau, nors vyras buvo, bet man nepadėjo nieko ir dar man kėlė tada reikalavimus "kodėl namai netvarkyti? kodėl cepeinai neišvirti, o sriuba vakarykštė
tai žinokite emociškai dar sunkiau buvo viskas, nes pagalbos buvo lygiai 0
o ir žinių bagažas buvo menkas apie vaikus.
gal ir jus tų žinių mažai turite kodėl jie verkia, kad jiems artumo reikia ir meilės, kad nervų sistema jų jautri ir pan.
|
A. 6 m. 9 mėn. |
|
D. 12 m. 3 mėn. |
AlinaAusra parašė:
Taip būtent tai ir turiu gavoje... kaip kitos mamos sako oj "nuostabiausias dalykas gyvenime", "gyvenimo prasmė" ir tt
taip vaikas/ai ir yra gyvenimo prasmė tik jūs dar nespėjote to suprasti, bet ateis diena kai tikrai vaikus vertinsite
|
A. 6 m. 9 mėn. |
|
D. 12 m. 3 mėn. |
autorei:
o kas jums tuomet apskritai gyvenime yra "gyvenimo prasmė"?
gal prieš pastojant buvote ta moteris kuri siekė karjeros aukštumų? ar kt dalykai.
pirma ir sau turite užduoti šiuos klausimus, kas man yra gyvenimo prasmė? ir jei ne vaikas kas tomet?
bet čia vėl gi kai jūsų žmogiukas dar labai mažas tai tikrai atsukus laiką atgal įžvelgtumėte geresnių dalykų, bet aš tikrai tikrai manau, kad po metų jūsų mastymas ir požiūrius kardinaliai pasikeis
Visa širdim jus jaučiu! Užknisa su tuo: o ko jūs tikėjotės? Viena yra tikėtis, o kita patirti. Mes dukros laukėm 7 metus. Meldėmės, svajojom ir t.t. visą nėštumą buvom euforijoj. Ir gimė mažylė. Jokio ryšio, meilės nejaučiau. Na, jaučiau jausmus vaikui, bet ne tuos beribius. O kaip kažkieno vaikui. Dukra: miegojo tik rankose dieną naktį. Miegojau atsisėdus. Vežime klykdavo, mašinoj klykdavo. Jokių pilvuko laikų, nieko. Vien tik rankose visą parą. Vakarais rėkdavo po 3 val nenutildomai. Nepadėjo nešioklės, žaidimų kilimėliai. NIEKAS! Šimtai patarimų, kaip įpratinti miegot lovelėj, vežime, ant sofos ir t.t. nepadėjo NIEKAS. Panirau į depresiją. Mintyse maldavau, kad kas ją pasiimtų, išsivežtų arba kad aš susirgčiau liga, per kurią gulėsiu ligoninėse. Neėmė buteliuko, negalėjau vyrui palikti jos. Žodžiu, siaubas kažkoks. Nebevalgiau, į WC neidavau net dienom. Kasryt širdy skausmas, panika, kad visą naktį laikiau rankose, o dabar iki vakaro vėl miegos ir budraus tik rankose. Tačiau apie 5 mėn pradėjo miegoti vežimuke vieną miegą. 7 mėn jau pavykdavo naktį šalia paguldyti. Metukų laiko liko vienas miegas vežime (nebereik vežioti, išvežu laukan ir palieku 2-3 val). Ir dabar galiu pasakyt, kad jaučiu begalinę laimę, meilę, džiaugsmą ir viską. Kai vaikas apkabina, pabučiuoja, šypsosi, kartu važiuoti nori, pramogauti, domisi pasauliu. Džiaugiasi viskuo, klykia iš laimės. Ir dabar esu maksimaliai ją įsimylėjusi ir laimės pilnais triusikais. Bet antro nebenoriu nė už ką. Nors sakiau, turėsiu tris 
Buvo neapsakomai sunkūs tie pirmi metai. Beje, psichologė nepadėjo. Tik dar blogų minčių į galvą pridėjo.
AlinaAusra parašė:
Mes su vyru abu lygiavertiškai auginam vaiką... ir pas psichologą einu, bet iš to jokios naudos, kad pasako, kad joa jausti įvairius jausmus yra normalu ir kas iš t…
Visiskai pritariu, ypac jei esi kazka gyvenime veikusi, pervargimas del nemigos, kerta per visur...mano buvo pirmas menuo toks, tada susitvarkem su maitinimais ir miegas apsitvarke...taciau psichologine savijauta, kai tu realiai stumi dienas namie, be apciuopiamos naudos ( taip taip tavo vaikas svarbiausia ir tt), irgi duoda savo. Man padejo periodinis grizimas i darba, ne del finansu, bet del psichologines savijautos ir dabar net tas parko zulinimas lengvesnis 
sekmes autorei, ner cia jokia depresija, cia elementarios samoningos moters mintys, nes net ir suprasdama kur lendi, vis tiek po fakto supranti, kad pasiruosei ne iki galo.
man labiausiai patinka kitu mamu "palaikymas", "oj ne mano petriukas tai miega, mano onute tai valgo, mano jonukas tai net neverke kai dantys dygo" ir visos kitos nesamones, ner cia jokio konkurso, ir niekas cia nelaimi! kai is tikruju reiketu tiesiog pasidalint su kita mama, ypac pirmakarte, kad ir tu uzvakar klykianti vaiką nesiojai ant rankų po namus iki 3 ryto, kol jis užmigo, ir, kad periodiskai, cia visiska vaiku auginimo norma... Bet kazkodel apie tai yra nutylima
autorei- as suprantu apie ka jus, jei reik su kuo pakalbet, rasykit pm
|
A. 6 m. 9 mėn. |
|
D. 12 m. 3 mėn. |
PalaimintaMAMA parašė:
Visa širdim jus jaučiu! Užknisa su tuo: o ko jūs tikėjotės? Viena yra tikėtis, o kita patirti. Mes dukros laukėm 7 metus. Meldėmės, svajojom ir t.t. visą nėštumą bu…
gerą psichologą rasti yra labai sunku, vien , kad tave išklausytu nepadeda išeini ir nežinai ką su savimi daryti toliau
aš lankiausi pas psichologą ne dėl šių dalykų, o kitų tai beproto daug padėjo, nes verkdavau tikrai iš nežinojimo ką daryti, bet po vizitu išeidavau ramesnė, ne ji man atsakymo stebuklingo nepasakydavo, bet kažkas pokalbio metu taip padėdavo sudėlioti mintis, kad išėjusi pati rasdavau atsakymą, ir namų darbų duodavo, kad kito vizito metu aptardavom kaip sekėsi kas pavyko kas ne
rožine parašė:
gerą psichologą rasti yra labai sunku, vien , kad tave išklausytu nepadeda išeini ir nežinai ką su savimi daryti toliau
Aš tris išbandžiau.. bet esmė, kad man ne to reikėjo. Man reikėjo pagalbos daugiau. Auklei palikti bijojau, bet ir finansai neleido. Vyras grįdavoniš darbo vėlai vakare. O aš viena ištisom parom. Nevalgius, nemiegojus, kupina hormonų, pervargimo, nuobodybės ir t.t. Ir dar kai pasakė: mamystė- tarnystė. Susitaikykit. Bus daugybė bemiegių naktų, kai sirgs, dantukai dygs. Niekada nebebus, kaip buvo. Reikia susitaikyt su tuo. Tada išėjau dar daugiau traumuota, nei buvau Gal būčiau atradus geresnę, bet po 3 nusivyliau. O ir neturim tiek finansų ir galimybių. Bet viskas pasikeitė, kai mažylė tapo žmogučiu ne tik imančiu, bet ir duodančiu.
|
A. 6 m. 9 mėn. |
|
D. 12 m. 3 mėn. |
Pyktaute parašė:
Visiskai pritariu, ypac jei esi kazka gyvenime veikusi, pervargimas del nemigos, kerta per visur...mano buvo pirmas menuo toks, tada susitvarkem su maitinimais ir …
na, bet gi niekas nesako užsisukti rutinoj ir sėdėti namie ypač jei ankščiau gyvenime buvai aktivistė, yra juk dabar visokių veiklų su leliukais, johos, muzikos terapijos, mankštos, net žygiai su vežimėliais, tai čia gal nereikėtu taip statyti savęs į rėmus, kad viskas pasigimdžiau ir mano gyvenimas baigėsi 2m iki kol esu vpa
o kas dėl vaikų, tai čia vėl gi kokia ta tavo aplinka, aš kaip minėjau pas mane iš ties buvo aplink tokie ramūs vaikai, kad aš tikrai galvojau, kad mano vaikas "nenormalus" kodėl jis tiek žviegia 
bet taip yra ir mamų kurios pasakoja tą pagražinta tėvyste, kad jos viskas easy, o lygiai taip pat nemiegojusios antrą parą
aš vistik esu tos nuomonės, kad reikia daug psichologinio darbo su savimi daug atsakyti sau į įvairius klausimus 
5 testuotojų vertinimai
11 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai
Vaikučiai sergantys bronchine astma (+3)
Vilniuje kuriamos darželio grupės kūdikiams iki 1 m. (2)
Intrauterinis vaisiaus augimo sulėtėjimas (IVAS) (+2)
PAP ir citologinis tyrimas skystoje terpėje
Pilvo maudimas nėštumo pradžioje (+4)
VU ligoninės Santaros klinikos akušerijos skyrius (Santariškių gimdymo namai) (+6)
ŽPV (žmogaus papilomos virusas) (+2)
Ureaplazma, Mycoplazma gydymas ir pasveikimas
Vyresnių vaikų tėvams mamadienių suteikti neplanuojama
Hormonų tyrimų atsakymai (+8)
Adenoidų operacija
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutėsNėštumo testo „vaiduokliai“VU ligoninės Santaros klinikos akušerijos skyrius (Santariškių gimdymo namai) (N)Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI)
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
