Vyro vaikai iš kitos santuokos

«1 5 1012 15 17 Kitas »

PalaimintaMAMA

2 m. 3 mėn.

2016.07.25 07:05 (prieš 9 m.)

emma parašė:
Bet jūs tiesiog turite talentą išvedžioti kur ji parašė "ir išmeta buvusią šeimą"?

Pas mane ne atsiradau aš, paskui vaikas jei būčiau nesiardžius ir sutikus draugauti, kai jis grįžo iš užsienio, būtų to vaiko net nebuvę. Ir kai paskui jau jis pasilakstė, aš palikau savo vaikiną, pradėjome draugauti ir jis tada gavo žinią, kad pasigamino vaiką... jis sakė, kad išlaikys vaiką, bet tikrai su ja nebus. Ir aš nutraukiau santykius, nes nenorėjau jaustis atėmusi tėtį... bet po keleto mėnesių vėl bendravom. Bet nebuvau su juo. Buvom pabandę vėl, bet vis atstumas skirdavo ir kad vaikas mažas. Tačiau galiausiai likimas vėl sujungė mus, tik jau tapome vyras ir žmona. Jei ne vaikelis, jau senų seniausiai būtume kartu ir jau gal būtų bendrų vaikų. Taip kad yra ir kitokių istorijų. Iš pavyzdžių man ir kyla "išvedžiojimai"
Ir vaikas net nepamena, kad mama ir tėtis kada buvo kartu, jam atrodo, kad esu visą gyvenimą. Ir buvau, bet tik mintimis. Ir jei būčiau kitokia, vaikas būtų nuo pimų dienų mažai tėtı matęs.

zuzule3

Henrikas 5 m. 6 mėn.

Aronas 14 m.

kartu:) 17 m. 6 mėn.

2016.07.25 07:52 (prieš 9 m.)

GyvenantiPuikiai parašė:
Pas mane ne atsiradau aš, paskui vaikas jei būčiau nesiardžius ir sutikus draugauti, kai jis grįžo iš užsienio, būtų to vaiko net nebuvę. Ir kai paskui jau ji…

:nugriuvau: jus isvis turit vaiku?savu?jei ne tai ner tikriausiai apie ka cia kalbetis daugiau.

Emma

7 m. 8 mėn.

11 m. 4 mėn.

15 m. 2 mėn.

2016.07.25 08:01 (prieš 9 m.)

GyvenantiPuikiai parašė:
Pas mane ne atsiradau aš, paskui vaikas jei būčiau nesiardžius ir sutikus draugauti, kai jis grįžo iš užsienio, būtų to vaiko net nebuvę. Ir kai paskui jau ji…

Ir? :blink: nesupratau nieko... Jūs turėjote galimybę rinktis ar būti su vyru, kuris turės vaiką ar ne? (kokiu būdu tas vaikas atsirado, čia apskritai ne esmė). O vaikas kokį pasirinkimą turėjo?
Jei vaikai turėtų teisę rinktis kur gimti, turbūt visi gimtų ten, kur yra laukiami ir turėtų mamą, ir tėtį (jau rašau taip banaliai, nes kitaip mes nesusikalbam), o jūs pasirinkimą turite. Jei nusprendėte, kad vistiek su tuo vyru būsite, tai priimate ir visą jo "bagažą"! Daugumai labai patinka, kai vyro atsakomybė tik išmokėti alimentai (ačiū Dievui bent tiek) ir tyliai džiaugiasi! Negalėčiau su tokiu vyru gyventi, man būtų nuoširdžiai gėda ir pagarbos tikrai nebūtų vertas. Gyvenime nesijausčiau su juo saugi, nes nežinai, galbūt vieną dieną ir tavo vaikai atsidurs tų "nereikalingųjų" vietoje

PalaimintaMAMA

2 m. 3 mėn.

2016.07.25 08:01 (prieš 9 m.)

zuzule3 parašė:
jus isvis turit vaiku?savu?jei ne tai ner tikriausiai apie ka cia kalbetis daugiau.

Neturim, nes aš sakiau pradėsim planuotis, kai vyro vaikas bus jau pasiruošęs priimti sesę arba brolį. Nes jis sakydavo: jei atsiras pas jus vaikas, aš jį užmušiu. Tai kažkaip mes tikrai galėjom palaukti. Dabar jau jis pradeda klausti, kada bus brolis arba sesė ir renkasi, ko labiau norėtų. Tai jau mano baimės praėjo ir jau pradėsim planuotis Čia maždaug gavausi ragana, nors daug rašiau tik norėdama parodyti, kad ne viskas į vieną tašką ir situacijos, gyvenimai skiriasi. O mes puikiai sutariam, labai mane myli, dažnai kartoja, kad mane myli labai. Visada labai smagiai laiką leidžiam, apipirktas, aprūpintas, beveik du metus mano išaugintas, mylimas, išmyluotas, išbučiuotas. Pas mus viskas tobulai gražiai, kiek tik gali tokia būti situacija.

PalaimintaMAMA

2 m. 3 mėn.

2016.07.25 08:05 (prieš 9 m.)

emma parašė:
Ir? nesupratau nieko... Jūs turėjote galimybę rinktis ar būti su vyru, kuris turės vaiką ar ne? (kokiu būdu tas vaikas atsirado, čia apskritai ne esmė). O v…

Aš ir priimu. Ir auginau, ir norėjau auginti, bet teisme pasakė, kad su dabartine situacija net nėra galimybių jokių šansų, kad mums vaiką priteis. Ir dėl to, kad iš mamos neatima vaikų, kuri nei geria, nei smurtauja, nei ką, kuri turi gyvenamąją vietą, o vaikas savo kambarį. bet čia ne esmė. Aš myliu, priimu ir jis man kaip mano vaikas, be tikrai ne visos tą sugeba. Ir aš jas suprantu. ir visi sako, net vaiko mama, kad aš pati geriausia ir per daug visko duodu (ne vien apie pirkinius), kad grįžęs namo tik apie mane ir kalba : o mes su... buvo ten, buvo labai linksma ir t.t. Dievina mane tas vaikas, mama vadina, kai pas mus būna. Ir aš myliu, gyvybę atiduočiau dėl jo, jei tik reiktų. Visur visada su vaiku aš būnu, tokie santykiai šilti, kad aplinkiniai galvoja, kad čia mano vaikutis.

Emma

7 m. 8 mėn.

11 m. 4 mėn.

15 m. 2 mėn.

2016.07.25 08:06 (prieš 9 m.)

GyvenantiPuikiai parašė:
Aš ir priimu. Ir auginau, ir norėjau auginti, bet teisme pasakė, kad su dabartine situacija net nėra galimybių jokių šansų, kad mums vaiką priteis. Ir dėl to, kad i…

Tai apie tai ir kalba! Jei tos moterys nesugeba priimti vaiko, tai tegu ir nepradeda tokių santykių. Kodėl per jas turi kentėti vaikai?

PalaimintaMAMA

2 m. 3 mėn.

2016.07.25 09:04 (prieš 9 m.)

emma parašė:
Tai apie tai ir kalba! Jei tos moterys nesugeba priimti vaiko, tai tegu ir nepradeda tokių santykių. Kodėl per jas turi kentėti vaikai?

Kad ne visos net ir savo vaikus myli Bet kartais ir patys tėvai nemoka gražiai suderinti santykių. Tarkim vaikas neklauso, keikia visaip naująją, o tėvas tyli, nedrausmina. Mano vyras sakydavo, kad vaikas turi manęs klausyti, ypač, kai jo nebūna šalia (kaip jau minėjau, daugiausia laiko su vaikučiu viena praleidau). Ir kai atvažiuodavo (iki dabar dar taip daro kartais), be progos abu išrinkdavo man gėlyčių dovanų ir jas mažasis įteikdavo, tada apkabindavau, nubučiuodavau, džiaugdavausi visada. Ir kai buvo psichologinis tyrimas, darželinukams šeimas nupiešti reikėjo. Tai visi nupiešti buvo su liūdnais veidais, o aš vienintelė su šypsena veide ir vaikas piešinyje mano ranką laiką laikė. Tad priklauso ir nuo tėčio kai kurie dalykai. O tą vaiką pirmiausiai pamilau, kai dar su vyru nebuvom kartu vėl. Atvažiuodavo pas mane abu papramogauti (baseinai, filmai, cirkai). Paskui tik pradėjome būti kartu trečią ar ketvirtą jau kartą. tai tas vaikutis man buvo pirmiausia mano mažasis draugas, atvažiuojantis su tėčiu papramogauti.

PalaimintaMAMA

2 m. 3 mėn.

2016.07.25 09:08 (prieš 9 m.)

Tačiau esu skaičius čia pavyzdžių, kai vyro vaikutis nekentė vaiko, gimusio naujoje tėčio šeimoje ir visaip skriausdavo: žnaibydavo, pagalvę ant veido uždėdavo, su žirklėm plaukučius bandė nukirpti, tada pats tėtis jau įniršo ir sakė, kad kol neapsiramins, tai bus visada šalia ir neprileis prie kūdikio. Nežinau, kuo baigėsi. Kita narė pasakojo, kad paauglys vokdavo nepastebimai, pamatė, kai neberado aukso ir kitų vertingų dalykų. Pardavė jis visą turtą, kurį jai paliko močiutė ar mama. Paskui viena pasakojo, kad vyro dukra kerštaudavo: ant veido miegančiai klijų pripylė, išmetė pro langą visus daiktus naktį ir t.t., bet čia mama buvo manipuliatorė. Tai kartais ir gimsta joms pyktis, neapykanta. Juk savam vaikui daugiau pakantumo atneša motinystės inkstinktas.

zuzule3

Henrikas 5 m. 6 mėn.

Aronas 14 m.

kartu:) 17 m. 6 mėn.

2016.07.25 10:48 (prieš 9 m.)

Tai cia vaikai taip pesasi,ne vien toki,kur seimos issiskyre ir kitas sukure(pusiau brolys,seserys) taip buna elgiasi ir tikri broliai,seserys.Pusbroliai,pusseseres.

Mano vyras neturi kitu vaiku..taciau as jo paklausiau ka jis apie tai galvoja..ir kaip jis elgtusi...jei mes tarkim issiskirtume..jis sukurtu seima..ar jis nepasiimtu musu vaiko su savim i kelione.Ir ka darytu,jei toji jo nauja zmona nemegtu musu vaiko,ir jei sakytu,kad ale as nuteikineju ji pries ja.Aciu,Dievui..mano vyras supratingas..atsake-kam isvis su tokia tada tuoktis...zinoma..as negaliu teigti 100proc..bet kadangi pazystu savo vyra,zinau jo mastyma,isprusima.Meile vaikui..zinau,kad jis jo tikrai nepamirstu.Ir suprastu,kad ir kaip ten bebutu,kad vaikai yra vaikai vis del to.Mastymas pas juos kitoks.Taciau jie uzaugs.ir begant laikui viska supras.Nieks ir nesako,kad situacija tokia yra is lengvuju.

PalaimintaMAMA

2 m. 3 mėn.

2016.07.25 12:25 (prieš 9 m.)

zuzule3 parašė:
Tai cia vaikai taip pesasi,ne vien toki,kur seimos issiskyre ir kitas sukure(pusiau brolys,seserys) taip buna elgiasi ir tikri broliai,seserys.Pusbroliai,pusseseres…

Vyrams sunkoka atpažinti kartais Tik vėl aš nerašau asmninių dalykų ir netaikau sau bet per draugystę, susižadėję kai būna, tada moteris gali būti labai gera, rūpintis vaikais, meilikauti ir t.t., o kai jau pajaučia vestuvinį žiedą ant rankų, tada įveda savo tvarką. O ką vyrui daryti belieka, prisitaikyti kažkaip tikriausia, nes neišmesi žmonos, kurią irgi galbūt myli ir t.t., todėl vyrai aspigauna, juos nesunku apgauti. O dar kita pusė būna, kad draugystės metu viskas gražu, žavu, o paskui po vestuvių apsisuka viskas ir pasimato, kaip yra sunku iš tikro.
Dabar šiek tiek iš mano pusės: vaiką labai labai sunkiai duodavo specialiai gal, nežinau, maldauti reikdavo jam, pamenu. tai kai jau sutikdavo duoti dienai, pusdieniui, keliom dienom, pasiimdavo sūnų ir pas mane atvažiuodavo (tuomet buvom kaip ir draugai artimi, nes nenorėjau būti su juo dėl vaiko, kadangi nenorėjau galvoti, gal aš kažkiek prie kažko prisidėjau), kad tas laikas būtų kuo įsimintinesnis. Tada pradėjom draugauti, pabodo su jausmais kovoti. Viskas gražu, fainai (neskaitant teismų visokių dėl vaiko). Ir kai tik susituokėm, kitą dieną atsirado vaikas vos ne prie durų numestas ir pasakyta: ai, nusibodo man jis, kuriu verslą savo, auginkit patys. bet alimentus mokėkit man, nes pasiimsiu kartais. Na ir ką, nukėliau medaus mėnesį, atšaukiau kelionę povestuvinę. Ir auginau vaikutį su vyru. Mam kartais pasiimdavo vaiką, vieną kartą prašėm alimentų nepervesti, vos susitarėm, nes vaikas pas mus buvo visą laiką, buvom nusivežę prie jūros, daug išleidom ir neturėjom iš ko pervesti. Aišku, paskui ji naudodavosi, kad kreipsis į teismą (to nepadarė, nes turėjom SMS žinutes jos su sutikimu). Tada jau pamatėm, kad viskas, nebegalim pragyventi tame mieste, todėl persikėlėm į mano nuomojamą butą gyventi. Bandėm tartis, kad jei vaiko neaugina ir taip jau, tegul duoda mums, bet teisinškai, dėl darželio vedimo, paskui mokyklos. Nesutiko ji, buvo mano maldavimų, ašarų daug, visko buvo. Na ir liko vaikas pas ją, nes ji nenorėjo atiduoti teisiškai jo. bet jau nuo vasaros viskas susitvarkė.
Ir tikrai, daug moterų būtų neištvėrusios to, arba nekęsti pradėtų, arba viską mestų. ir man buvo tokių minčių, nes buvo kartais ant tiek sunku, kad norėdavosi viską mesti ir pabėgti...
Pradžia vienokia, įsivaizdavimas kitoks, o paskui staiga užgriūna tikrieji sunkumai, tad reikia iš visų pusių pažiūrėti. aišku, tai suaugusių problemos ir vaikas neturėtų to jausti matyti, bet jie viską jaučia...ir pergyvena.