Sveikutės, seniai skaitau jūsų pasisakymus, bet nedrįsau parašyti, nes dar pernelyg skaudu viską prisiminti
Be to nenorėjau gąsdinti nėštukių. Džiaugiuosi kartu su tomis, kurioms viskas gerai
Mano patirtis labai skaudi
33 nėštumo savaitę mano miesto ginekologai pradėjo įtarinėti, kad mano lėlytei galvytėje kaupiasi vandenukas - hidrocefalija. Siuntė į Vilnių arba Į Kauną, pasirinkau Vilnių, nes daug laiko buvau ten pragyvenusi, ir uošviai čia tebegyvena, Antakalnio medikai nei patvirtino nei paneigė prognozių, jie tik pasakė, kad geriausi specialistai yra Kauno klinikose. Per pažintis patekau pas Gintautą, kuris nuramino mane, kad tikrai nieko blogo,nors aš skundžiausi aukštu kraujospūdžiu bei ištinusiomis kojomis, bet jis rekomenduojąs gimdyti pas jį, nors man ir numatytas buvo cp, dėl vaisiaus skersinės padėties ir dviragės gimdos, atvykti pas jš, kai sueis 39 savaitės Nustatytą dieną atvykau į klinikas, pagulė mane, atliko visus tyrimus, nustatė preklampsiją ir paskyrė cp datą, Prieš cp atvažiavo mano vyras, kuris laukė manęs už operacinės durų, prasidėjo cp, kuis tesėsi beveik 3 h, nes ne tik ištraukė mano mergytę, bet ir nieko man nepasakęs pšalino kairę kiaušidę, pasakė jau po visko, nes ji visa buvo aplipusi cistomis, operacijos metu galvojau, kad numirsiu, nes vėmiau skrandžio sultimis, buvo taip bloga, vyras galvojo, kad manęs jau gyvųjų tarpe nebėra, nes niekas jam nepranešė, kad operacija užsitesė. Mažylei hidrocefalija nepasitvirtino, tačiau ji turi daugybę fizinių sveikatos problemų, kurias taisome iki šiol, jai nustatyta sunki negalia. Bet baisiausia, kad ją betraukdamas Gintautas sulaužė dešinę rankytę, kuri iki šiol yra daug silpnesnė. Po cp jis nei karto nebuvo atėjęs manęs apžiūrėti, lakstė pas mane jo rezidentė, net koridoriuje stengėsi manęs išvengti. Randas gražus. Tačiau ar nebuvo galima cp atlikti anksčiau, kad būtų galima išvngti preklampsijos padarinių, būtinai reikėjo laukti 39 savaitės? Ne viską aš čia parašiau, pernelyg skaudu tai prisiminti