Evelina33 parašė:
Skirkite smurtą nuo būtinosios gynybos. Jus matyt is to pasaulio kur tik drugeliai ir balandeliai, o as is realaus pasaulio. Jus tikrai nematete ir negirdejote apie…
Aš mokiausi vienoje prasčiausių Vilniaus mokykloje, nes ji man priklausė pagal gyvenamąją vietą. Vaikai buvo nuo..iki.. Patyčių ir smurto buvo. Bet vaikai kurie mušėsi buvo tik iš socialiai silpnų šeimų ir tos muštynės buvo tarpusavy. Prie kitų nelindo, nes nesuoranta gudresnių ar labiau savimi pasitikinčių. Aktyviai dalyvavau bendruomeniniame mokyklos gyvenime, buvau aktyvi, tad tikrai daug bendravau su įvairiais vaikais.
Aš sutinku, kad yra situacijų kai nėra kitos išeities. Bet tai yra absoliučiai kraštutiniai atvejai.
Ne drugeliai ir balandėliai mano pasauly, bet ir ne muštynės. Tėvai išsilavinę ir iš meno pasaulio. Buvau mokoma stiprybės, individualumo, turėti savo nuomonę, būti bendruomeniška.
Nieks nesityčioja iš savimi pasitikinčių vaikų. Pulti muštis nėra savimi pasitikėjimo ženklas. Jei vaikas išmokytas taip reaguoti, tai jis užprogramuotas, kad kažkas su juo ne taip. Labiausiai ginasi mažiausi šuniukai. Kompleksavimas tai, o ne mokėjimas būti pilnavertišku.
Jei kažkas tyčiojasi tai čia jis idiotas, jo nuomonė išvis neturi būti niekam įdomi ar kažką reikšti. Reikia atsirinkti kieno nuomonė svarbi ir į ką išvis neverta reaguoti.
Susirast savo juokelį ar būdą į tai atsakyti. Taikiai, žmogiškai. Ar reikia taip ir eit per gyvenimą spardant visiems nosis?









