minija parašė:
Ne, mano vyras programuotojas. Man dukra gimė po antro kurso. Oi, oi, visko buvo. Tikrai nelengva. Vyras augino, aš mokiausi. Kartais atrodydavo, kad šakės: buitis, mokslas, vaikas. Bet kažkaip viskas lėkė ir pralėkė.
Antras nėštumas buvo sunkus po sunkaus ir ilgo nesulaukimo pagranduko. Po tyrimų, gydymosi, po netekčių... Tai, žinai. Viskas- ir somatika, ir emocijos susidėjo. Nuo penkiolikos sav. nedirbau, nes užkraujavau, gulėjau ligoninėje. Po to vėl grįžau, bet po vienos budėjimo paros septyniolikos sav. vėl viskas tas pats. Ir tada jau man kaip ir liepė pasirinkti: dirbi arba laukiesi...
minija, kad ir kaip sunku buna, svarbu, kad viskas gerai baigesi
as dabar irgi galvoju, kaip neprarast igudziu, baigus taip gerai jauciausi, dirbdama jauciau, kad kartais zinau daugiau uz patyrusius gyd, tik aisku ju patirtis ir visa kita.... o dabar galvoju kaip reiks kada nors grizt
,









