rafaelo parašė:
Oooo taaaip 😁 ta dienele pasikankinti kaip sakot niekai pries paauglystes kaprizus ir t.t...
Tai vat
rafaelo parašė:
Oooo taaaip 😁 ta dienele pasikankinti kaip sakot niekai pries paauglystes kaprizus ir t.t...
Tai vat
rafaelo parašė:
Oooo taaaip 😁 ta dienele pasikankinti kaip sakot niekai pries paauglystes kaprizus ir t.t...
gerai pasaket, tikra tiesa...
Oka3 parašė:
gerai pasaket, tikra tiesa...![]()
Pas jus vaikinukas ziuriu 11 m 😊 mano damai 12 m. Su berniukais manau kazkiek maziau bedu... Nors buna visaip 😊
Kaip sakoma : mazi vaikai - mazi vargai. Kuo didyn tuo vargu didyn 😁
Tikrai nukrypom i pozityvias mintis vien palyginus gimdyma ir paauglystes bedas 😁 gimdymas tada tik gelytes palyginus 😁😁
rafaelo parašė:
Pas jus vaikinukas ziuriu 11 m 😊 mano damai 12 m. Su berniukais manau kazkiek maziau bedu... Nors buna visaip 😊
grynai, man su tokiu paauglejanciu daug sunkiau, nei su leliuku, tai dziaugsmas vienas ir lafa
viskas manau priklauso nuo vaiko, ne nuo lyties, mergaites yra labai sudetingos irgi.
Rafaelo parašė:
Sveikos. Gal kas turit kokiu tegiamu minciu ar pns kas liecia gimdyma? Butu smagu jei pasidalintumet... 😍
Tikiuosi, kad kam nors padės. Yra 2 svarbūs baimės gimdyti(ir auginti) aspektai. 1. Priimkite savo baimę. - nereikia baimės nuvyti šalin- ji tik signalas apie tai, ko jums trūksta, su kuo savyje reikia padirbėti, ta baimė- tai maža mergaitė jumyse, kuriai trūksta pasitikėjimo savimi, nes tai užtikrina tėveliai. Todėl kasdien iki gimdymo pabandykite priimti tas ateinančias baimes tarsi pati ir būtumėte tos mergaitės mama- gera, mylinti, palaikanti, užjaučianti, apkabinanti, suteikianti saugumą, leidžianti tiesiog būti ta maža mergaite ir suprantanti. Būkite tokia mama jai, kokia norite, kad būtų buvusi jūsų mama arba tėtis. Netgi gerai veikia prisiminti skaudžias situacijas ir jas tokiu būdu "pervaidinti" mintyse iš naujo. Tai efektyvu darant kasdien bent savaitę, bet jei tiek neturite- darykite bent 1kartą
2. Nepasitikėjimas savimi ir savo kūnu(vėlgi, gali būti pasamoniniam lygmenyje išlikę iš vaikystės, žr. 1punkto pratimus). Tai atneša daug įtampos, streso, o tyrimai rodo- jog tai ir yra dažniausia gimdymo nesklandumų ar didesnio skausmo priežastis. Prisiminkite, kad jūsų kūnas yra sukurtas taip, kad pagimdytumėte, o skausmas ar nebepakeliamas sunkumas vėlgi gali būti tiesiog signalas apie tai, kad padėtis nebepatogi sklandžiam gimdymui, gal reikia pakeisti pozą, atsistoti, atsisėsti, atsiklaupti, ramiai tai išbandykite, juk kūnas jums signalizuoja, kad kažką reiktų pakeisti, o ne panikuoti. Galvokite apie tai kasdien(galima iškart po pirmojo pratimo, arba padarius pertraukėlę, nespauskite savęs)- aš pasitikiu savo kūnu, jis yra sukurtas šiai gyvybei išauginti ir sklandžiai pagimdyti. Aš myliu tave, myliu save ir savo kūną, aš pažadu į jį įsiklausyti ir tikiu, kad bendras mano įsiklausymas ir kūno žinojimas ką daryti padovanos man ir mažyliui sklandaus gimdymo patirtį. Jei jaučiate, kad nuo tokių minčių jus tik apninka didesnė baimė- grįžkite į punktą nr.1- apkabinkite savo baimę- tai jūs- maža įsigandusi mergaitė, neatsumkite jos😉
Gimdymas nėra lengvas darbas, bet jis tikrai gali būti sklandus, ramus, o tam reikia turėti jėgų susikaupti- nepanikuoti, o dirbti išvien su savo kūnu. Linkiu visiems patirti ne gimdymo traumą, o gimdymo stebuklą. Taip bus, kai patikėsite, jog taip ir turi būti. ❤❤❤ linkiu ir sau to paties, gimdysiu 5 vaikelį, todėl žinau, ką sakau🤣🤣🤣
Per visą nėštumo laikotarpi visai negalvojau apie tai,kad po kažkiek laiko labai skaudės. Nors nuteikinėjo daug kas,net ginekologė sakė,labai,nepakeliamai skaudės. Kai atėjo ta valanda,kai nubėgo vandenys,jau ėmiau biški bijot,bet džiaugiaus,kad neskauda. Išsimaudžiau,susiruošiau,prikėliau vyrą,jis neskubėdamas susiruošė. Pagaliau nuvykom i Vilnių. Ramiaisiai užpildžiau popierius,mane patikrino ar tikrai nubėgo vandenys,persirengiau ir į gimdyklą...veilka buvo labai lėta,tik kaklelis išsitiesinęs ir 2 cm prasivėręs,tai davė skatinamųjų. Ištikro visą laiką kartojau,kad norėsiu epidūro,nors man dar net neskaudėjo,bijojau,kad nesuleis man jo išvis. Na praėjo 4 valandos kaip aš ligoninėje,geriami skatinamieji suveikė...jau skauda....visai pakenčiamai. Kas kokios 4-5 minutės suima,bet spėju pailsėt...sako čia tokia veikla,kaip neveikla,su tiek nepagimdysi.. Bet jau 4 cm ir leidžia epidūrą. Visai neskauda kai leidžia,keistai nuskambės,bet malonu net biški,kai nugarą knibinėja. Guliu,nieko neskauda,bet lūpa ir rankos dreba. Visą laiką galėjau ilsėtis,miegot,kol niekas netrukdė,bet ne...drebėjau kaip lapas. Sako tik kai norėsi stumt pakviesk. Paskui nebesupratau noriu stumt ar ne,bet jaučiu,kad komfortas po biškį mažėja,jau kaip ir skauda. Bet neištisai,su pertraukom labaiii trumpom,bet spėjau atgaut kvapa per jas. Ties,kai kažkas gyliai kvepuoja su tavim žiauriai padeda iškvepuot skausmą. Gaila,man vyras nepadėjo to padaryt,bet kol stovėjo akušerė ir kvepavo kartu labai padėjo. Taigi,jau 10cm,keli daktarai žiūri ir rėkia stumk...bet tada jau nebera to skausmo,būvau labai susikoncentravus ir per tris STUMK aš ir išstūmiau. Easy😁ties,kad ir skauda,jai visiškai atpalaiduoji raumenis per saremius(kas yra būtina)daug lengviau viskas. Gimdymas man malonus atsiminimas,būčiau jėgų turėjus ir antrą iškart gimdyt,bet man ir epidūras padėjo. Nežinau,kaip bejo būtų buvę.😁🤷♀️
Sveikos!
Esu gimdžiusi du kartus. Prieš 1,9metus ir prieš 10dienų.
Tikiu jog moteris yra sutverta gimdymui, tai įgalinanti patirtis, suteikianti gyvenimui kuro, noro keistis.
Tiek pirmas, tiek antras gimdymai vyko natūraliai. Po abiejų gimdymų jaučiau galinti ir norinti dar gimdyti. Bei skleisti pozityvią energiją šia tema!
Aš tikiu jog viskas yra mūsų galvose ir proto paruošime šiam nerealiam procesui. Noriu įkvėpti ir tas kurios jau gimdė bet turi neigiamą patirtį bei negimdžiusioms padėti atrasti tą jėgą savyje ir nugalėti baimes. Tad turiu idėja patalpinti pozityvias gimdymo istorijas į knygą. Kolkas tiesiog pdf knyga, kurią sudaryčiau pati iš jūsų mano ir kitų moterų istorijų.
Galbūt norite prisodeti atsiusdamos man į email savo istoriją, arba duodamos leidimą kopijuoti jeigu jau esate parašiusi ją čia.
Ačiū visoms 😊
[email protected]
Ketrin parašė:
Gindyt buvo lengviau nei iskest menesiniu skausmus
Duok dieve ir man taip 🙄🙄 nes man būdavo tokios mėnesinės, kd esu prašius dievo, jog leistų gyvent.
Aš gimdžiau islandijoj, pirmas nėštumas.
dėl sumažėjusių judesių, bei aukšto spaudimo, skatint paskyrė lygiai 40sav(nors echo tikrino, kaip ir viskas gerai atrodo). Gavau tablečių, kad 2val reikėjo gert. Suveikė ties 6, dar 7ikaliau ir jau lekiau į ligoninę:). Sąrėmiai buvo dažni, trūko apie minutę, bet nelb reguliarus, tai kas 30sec, tai 1;30sec. Nulekiau, patikrino kad visi 5atsidarymas, priėmė ir nuvedė palaton. Nors covid bet turėjau vonia,lova, kamuolį. Norėjau gimdyt be nuskausminamųjų bet nebuvau 100proc nusiteikus prieš:). Tai vaikščiojau palatoj visiškai nuoga, tik su 'dirzais', nei pamperso neėmiau nes norėjosi visko nusikratyt nuo kūno:). Vandenys atrodo kartais lašėjo, bet net nežinau kada jie ištekėjo ar islasejo, nepastebėjau tiesa sakant net keista dabar. Per 2val iki 9cm atsiveriau , skausmas buvo toks pat kaip dar namuose, o sąrėmiai dar dažnesni. po dar 5val deja vis dar 9cm, ir buvau isekusi, galbūt ir nusivylusi savimi kad sąrėmiai tokie patys bet nieks nevyksta, ir pasidarė labai sunku psichologiškai, dėl to manau ir fiziškai, ir prašiau epiduro. Po valandos gavau. Kas keista, kad lt atrodo iki 7cm leidžia, o čia nieko apie tai nesakė ir mano prašymo neatkalbinejo. Bet manau kad man jo tikrai reikėjo nes 'atsijunginet' pradėjau šiek tiek
tai žodžiu sudavė, ne iš pirmo kart, bet nieko ten neskaudėjo. Tada skausmas sumažėjo per pus , nors nemažas nes miegot toli gražu nepavyko. Nuėjau ir į vc, šiek tiek pasiraziau, pora pritupimu padariau nes jaučiau kokia sustingus nuo dažnų saremiu buvau ( monitoriui iki epiduro pas mane ištisai lubose buvo linija, tik retai ir trumpam nusileisdavo, jausmas kad vienam sąrėmiui nepasibaigus prasideda kitas :)) žodžiu laukiau kada čia kas vyks. Patikrino, sako 10, kai jausi tai sakyk, stumsim. Bet sąrėmiai suretejo kaip reikiant, ir jokio stūmimo nejaučiau. Jausmas kaip tik buvo tarsi ištisai skausmas, nei aukštyn nei žemyn, tik kad per pus mažesnis nei be epiduro. Kas man keista, tikėjausi kad bus visai palaima šiaip:). Tai žodžiu paskui sako na stumiam, jaučiu monitoriui ką pamatė, nes aš nejaučiau. Įkalė ir oxitocino laseline, bet ji nepadėjo kad ir kiek didino. Skausmai intensyvėjo, ir atrodo buvo stipresni nei sąrėmiai kai reikėjo stumt(stumiau 2val), bet gal dėl to kad kaip ir minėjau, skausmas istisinis buvo. (Kaip manot, galėjo man epidiura 'sumazint' nes skausmas padidėjo? ) . Varciausi lovoj kaip kebabas kepamas, vis kitaip rekomendavo bandyt nes atrodo kad kaip sakė 2zingsniai pirmyn ir vienas atgal. Nors stengiaus bet sunkiai sekėsi atrodo, ikirpo šiek tiek, ir jaučiau kad masazavo tarpviete kad atpalaiduotu. Kai galvutė buvo paviršiuje, skatino pora kart mane ją paliesti, manau mane kad mane tai paskatins labiau
bet aš nebuvau nusiteikus, norėjau tiesiog baikt,supratau kad niekam nėr gerai kad taip užsitęsęs reikalas. Bet galų gale istumiau, ištraukė net nepamelynavusia mergyte
buvo smagu! Nors skaudėjo, manau ir kita kart bandyčiau be nuskausminamųjų. Tikeciausi kad 'neuzstriksiu' su atsidarymu
Pora dar komentaru- vyras buvo šalia, viską matė, dar ir koja palaikė kai stumt reikėjo, 2men praėjo, mylėtis nori, atrodo nesutraumavo tai valio
Dar keista, kalba moterys apie 'fire ring' , tarsi stūmimo fazėje kai galvute isistato beveik išorėje skausmo pika, bet aš jo nepastebėjau, nebent ji buvo ten tas 2val stūmimo
Vonia neispilde mano lūkesčių, nors buvau labai nusiteikus, visai ji man nepadėjo.. Bet naudojaus kamuoliu ir vyru
Po epiduro skausmu užsilikusių atrodo neturiu.
Pakomentuokit prašau apie epiduro naudojimą nuo 9cm kaip mano atveju ką manot, taip pat, apie stūmimo metu skausmą kur jaučiau, ar neturėjo epiduras apmazint ji, kodėl aš jaučiau tarsi ji didesni nei prieš panaudojant nuskausminamuosius, gal tikrai man ji 'atjunge' ?
2 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
18 testuotojų vertinimai