2017.04.11 12:02 (prieš 9 m.)
Labas visoms
Labai noreciau pasipasakot, kazkodel uzejo toks noras, praejus kelioms savaitems galiu bent be asaru papasakoti, kaip viskas buvo... tik as niekada negalvojau,kad esu tokia stipri...
Su vyru suplanavom leliuka, gavosi jau pirma bandymo menesi, buvau pusiau soke, nes buvau itikinusi save, kad is pirmo tikrai nesigaus. Labai dziaugemes, laukem su nekantrumu tu 12sav.,kada galeciau atsipusti nuo itampos del rizikos ir ramiai augint pilvuka. 7sav. maciau savo vaiko sirdele, maciau kaip plake... zinojo abieju seimos,buvom visi be galo laimingi. Na ir ka, ejo 12-ta savaite jau, turejau jau ir pilveli, pradejo draugai itarinet. Kovo 15d. sutepliojo rudai, iskart sokas. Vyro nebuvo tuo metu, sedau i masina iskart, isvaziavau i kito miesto priimamaji, mano vaikas nustojes vystytis 8sav. Per migla ir asaras atsimenu kaip isejau is to priimamojo, rekiau nesavu balsu ant viso kiemo kol iki masinos nuejau. Paleido, kad persileidimas ivyktu savaime. Sugebejau tik giminaitei parasyt zinute ir vyrui prisiskambint. Kelias dienas nevaziavau namo(vyras tuo metu buvo uzsienyje ir grizo uz keliu dienu), likau pas giminaite. Sekancia diena kreipemes pas privacia gyd, susitarem kelias dienas palaukt ir jei niekas nevyksta, darom isvalyma pirmadieni. Is sekmadienio i pirmadieni viskas nakti prasidejo, papludau kraujais, jutau kaip iskrito mano zirnis i wc. Net nebeverkiau jau, norejosi kad tik viskas greiciau baigtus, realiai net nesuvokiau kas vyksta is tikruju. Pagal sutarta laika pirmadieni nuvykome pas gyd - taip, zirnio nebera, kazko dar like siek tiek. Vis gi pagulde vienai dienai, dare mini atsiurbima su labai maza narkoze ir uz keliu val. paleido. Stai mano patirtis. Dabar laukia keli tyrimai, po 3men. vel galesime planuoti. Labai pasitikiu ir esu isikibusi i ta savo gine, i jos zodzius 'as padesiu, viska sutvarkysim'