Filadelfija parašė:
Pagal jusu aprašyma, jus per jauni emet zaist seima. Vyras visiskas liurbis,o jus dar neturedama vaiko uzsikeisdavot ji ant galvos. Tiesiog abu padare daug klaidu i…
Nepritariu, kad vaikas per anksti gimė. Laiku gimė. Kiekvienam savas gyvenimo kelias. O per sunkumus pamatomi tikrieji žmonių veidai, atsidavimas vienas kitam ir meilė. Autorė sakė, kad jos vyras pats labai norėjo vaiko, kiek supratau buvo pagrindinis iniciatorius, o pasirodo dar pienas nuo lūpų pačiam nenudziuves. Niekas nežino ateities ir neturi gyvenimo instrukcijos. Vaikelis kuris atėjo autorei yra nuostabus kūrinys kuris atėjo į šį pasaulį jai padėti augti ir tapti geriausia savo pačios versija. O su sunkumais susiduria visi, tiek tie kurie pagal standartą gyvena, tiek tie kurie kitaip.
Pritariu, kad ne visad žmonės iš kart supranta, kad santykiai toksiski. Tai jau geriau dabar, nei gyvent tokioj aplinkoj n metų, sugadint dėl to vaiko gyvenimą ir savo pačios. Ypac kai jaučiasi, kad autorė turi perspektyvos, yra pakankamai savarankiška, turi valios ir supranta, kad čia ne tai ko jai ir vaikui reikia. Ir jei liks toliau tokioj aplinkoj gali apskritai išnykti kaip asmenybė. Liks tik kiautas prieš kurį periodiškai psichologiškai smurtauja.
Sunku priimti didelius sprendimus, bet blogiau yra jų nepriimti. Atsisakymas priimti sprendimą irgi yra sprendimas turintis pasekmes.







