ievaviva parašė:
Labai suprantu jūsų poreikį palaikymui, rūpesčiui, supratimui šiuo metu ir labai liūdna išgirsti, kad jo negaunate nei iš vyro, nei iš aplinkos, tačiau galbūt turit…
Ačiū jums, daug kas sako, kad reikia statyti save į pirmą vietą. Nuo šiol pabandysiu nesivelti į konfliktus, kad ir kaip kas būna erzina. Šiaip neseniai kalbėjau su jo mama ir babce, tai sako jis visada buvo toks, sako reikia pastatyti jį į savo vietą, kad nešokinėtų šitaip. Sako jeigu siunčia kažkur, sako tu sakyk, kad tegul pats eina iš namų, pats eina kur nori ir pnš, o jeigu ne, užrakini duris ir neįleidi, tegul miega, kur nori. Nu taip, aš būna daug kur nusileidžiu ir jis jau man užlipo ant galvos, per daug sau leidžia. O ankščiau būdavo pakalbėdavau su sese, nes persikrausčiau iš Kauno į Vilnių dėl jo, nes jis čia gyvena, bet ir sesė Vilniuj gyvena, tik tiek, kad 33km mus skiria, tai neprivažinėsiu kiekvieną kartą. O trugdyti su savom problemom irgi nelabai noriu, nes visgi pas ją mergaitė 1 mėnesio ir irgi vyras turbūt nelabai padeda, tik tiek, kad jai pasisekė, pas ją mergytė labai rami, miega, valgo, miega valgo, o maniškis jau nuo pat ligoninės visas piktas, vis kažkas nepatinka, tad ir namuose būna kažką sunku pasidaryti, bet kažkaip, kai tik būna laisvo laiko, aš bandau tai sutvarkyti kažką, tai pagaminti, nes betvarkė ir viskas, kas purvina man baisiai bado akis.. na bandysiu stebėti visą situaciją, galbūt dabar tai tik emocijos, nežinau, gal raminamųjų reiks jam kokių nupirkt, kad biškį ramesnis būtų, nes net ir vaiko charakteris visas į jį, labai sunkus.. aišku su laiku viliuosi viskas pasikeis ir nebekils minčių apie išėjimą
TV
