2022.09.20 13:41 (prieš 3 m.)
Netipiška parašė:
Nepykite, bet Jūs daug verkete iki gimdymo, per gimdymą ir po gimdymo, kas yra požymis, kad realiai verkete ne dėl gimdymo. Labai užkliuvo dalis "kaip skaudejo po o…
Ko gero, pirma karta visiskai su jumis sutinku 😀 pasisakysiu be jokio heroizmo ar pykcio autorei, manau, mano istorija panasi, tik skyresi poziuris. Man irgi atskyrinejo membranas, plete kakleli su kateteriu, kirpo vandenis, su viskuo sutikau, lad uzsikurtu veikla ir kad apsieitume be skatinamuju lasinimo. Nu ir ka, visgi prireike ir pastaruju. Ir galiausiai jiems nesiveikus viskas baigesi operacija.
Be abejo, po operacijos skaudejo, tempe pjuvio vieta, rodesi, kad netinkamai pajudejus visos siules isirs, skausmingai traukesi gimda, bet skausmo skaleje nu max gal 6/10. Is ryto jau keliausi is lovos ir rupinausi mazyliu. Del to, kad neturejau ligonineje pagalbos is sono, nes vyras gimdyme nedalyvavo. Ir del to, kad kuo ankstenis judejimas pagal galimybes po operacijos gerina gijima bei mazina trombu rizika. Aisku, skaudejo, is lovos lipau keturiom, zindydama negaledavau paprastai lovoje persikelti leliuko, tekdavo issiropsti paciai ir gult is kitos puses. Bet net negalvojau, kad tai kazkokia itin traumuojanti patirtis, tiesiog operacijos pasekmes. Manau, nereta naturaliai gimdziusi moteris perejo zymiai skausmingesni kelia.
Suprantu, kad kiekvienos skausmo slenkstis yra individualus, bet tikrai nesuvokiu, del ko verkti po, pvz., membranu atskyrimo. Juk esi mediku rankose, stebima 24/7, daroma viskas, kad vaikelis saugiai ir sklandziai sveikas ateitu i pasauli, o pati procedura, nors ir nemaloni, bet tikrai neskausminga, nepalyginsi su kudikio traukimu naudojant reples ar vakuuma.
