Žindymas kelia vizualinį pasibjaurėjimą

12 Kitas »

Pseudo

4 m. 9 mėn.

2021.01.13 16:28 (prieš 5 m.)

Sveikos. Temos pavadinimas gal aštrokas, tačiau pasistengsiu paaiškinti.
Man 35m. Pastojau pirmąkart po ilgo ir sunkaus nevaisingumo kelio ir tai yra nuostabiausia dovana mūsų su vyru gyvenime. Skaitausi, domiuosi viskuo po truputį, žindymas - ne išimtis. Problema ta, kad man bjauru žiūrėti į žindymo procesą, į krūties apžiojimą ir pan. Čia visiškai nekalbu apie viešas/neviešas vietas ar kitus niuansus, kurie mūsų visuomenėj kelia susipriešinimą ar diskusijas. Kalbu apskritai, kad protu suprantamas natūralus dalykas vizualiai man atrodo nemalonus, bjaurus ir t.t. Net ir rožinėm spalvom atrodantis video instagrame man bjaurus...
Bendrai kalbant, į žindymą aš žiūriu "matematiškai" - protu suprantu, kad tai yra greičiausias ir geriausias maistas vaikui ir tikrai nuoširdžiai norėčiau turėti galimybę maitinti pati, turėti pakankamai pieno. Bet tuo pačiu ir bijau, kad toks mano požiūris trukdys plačiau domėtis žindymu arba, dar blogiau, užblokuos tą pieną visai.
Bandau kapstyt priežastis. Nežinau, gal tai susiję su mano požiūriu apskritai į moters kūną, į lytiškumą, nes man moters kūnas nėra nei gražus nei gražus (kaip ir vyro) - jis tiesiog toks, kokį davė gamta. Krūtys taip pat - na, turim, faktas - nei gražu, nei negražu.
Dar bandžiau savęs klausti, gal aš žindyti bijau? skausmo, spenelių žaizdų ir pan ir smegenys supranta tai kaip "bjauru žiūrėti", bet irgi ne. Suprantu, kad lengva gali nebūti.

Tai tokia ta "aštri" situacija. Vienintelė "paguoda", kad gimus vaikui hormonai taip viską susuks, kad smegenys ir kūnas bus vienoj fronto linijoj ir nesąmoningų minčių man nebekils Bet... o jeigu ne?

Simona112

5 m. 5 d.

14 m. 7 mėn.

15 m. 7 mėn.

2021.01.13 16:41 (prieš 5 m.)

Pseudo parašė:
Sveikos. Temos pavadinimas gal aštrokas, tačiau pasistengsiu paaiškinti.
Man 35m. Pastojau pirmąkart po ilgo ir sunkaus nevaisingumo kelio ir tai yra nuost…

Na gal atkapstyti kodėl jum "negražu" maitinti pačiai kūdikį padėtų psihologas.
O šeip manau kad gera mama galima būti ir maitinant mišinukais.

Tamya

G 5 m. 1 mėn.

B 13 m. 8 mėn.

2021.01.13 16:51 (prieš 5 m.)

Kai laukiausi dukros, man atrode panasiai, nejutau jokio noro nei maitint, nei turet pieno, bet gimus dukrai kszkaip atrode naturalu, matyt gime instinktas duot ir tiek, tiesa maitinau tik menesi, daug priezasciu ir paskui gailejausi, tada dar mada atejo vel maitinti ir dabar laukdamasi antro nekantrauju duoti savo pieno uzaugo sveika, stipri dukra, nesiplesysiu jei bus sunku, man atrodo mums abiems (su kudikiu) turi nekelti diskomforto maitinimas, bet sikart jau tokiu minciu visai neliko, linkiu ir Jums susidraugauti su situ jausmu

2021.01.13 17:22 (prieš 5 m.)

Man lygiai taip pat buvo nemalonu žiūrėti į maitinamus kūdikius, šiurpą kėlė mintis, kad kažkas gali žįsti.
Tačiau gimus, natūraliai pradėjau žindyti, net minties kitos nekilo ir kažkur išgaravo tas pasibjaurėjimas (tiesa, kitų žindančių moterų vaizdas man nepasidarė malonus ir nepatinka iki šiol).
Žindymo pradžia buvo sunki ir beprotiškai skausminga, bet jau 5mėn sėkmingai tęsiasi ir esu dėl to laiminga. Prieš kelias dienas pati savim nusistebėjau, kokį didelį klecką užaugino vien nuosavas pienas.
Linkiu nenusiteikti ir vadovautis savo instinktais. Jeigu negalėsit perlipti per save, visada yra mišinukai, su kuriais taip pat sėkmingai užauga

2

MonikaSim

Merkys 2 m. 7 mėn.

Margiris 5 m. 2 mėn.

2021.01.13 18:25 (prieš 5 m.)

Pseudo parašė:
Sveikos. Temos pavadinimas gal aštrokas, tačiau pasistengsiu paaiškinti.
Man 35m. Pastojau pirmąkart po ilgo ir sunkaus nevaisingumo kelio ir tai yra nuost…

Man būdavo tabu kalbėti apie lytinius santykius, žiūrėti į nuogus kūnus viešoje erdvėje, kaip baseino dušai, bendros pirtys ir pan. Bet gyvenime atsirado aplinkoje drąsesnių už mane, ir kažkaip perlipau per save. Aplinkoje atsirado draugių, kurios žindė prie mano akių, ir iš pradžių nusisukdavau, o paskui pradėjau ir stebėti kaip vaikas žindžia. O nėštumo metu aš net pradėjau klausinėti, kaip tas vaikas prie to papo turi būti 🙂 aš manau, kad aplinka daro savo. Man patinka domėtis šia tema, nes labai daug nuomonių ir informacijos, aš noriu žinoti, kokių situacijų būna vienu ar kitu atveju. Tikrai klausau įvairias paskaitas iš specialisčių žindymo klausimais, ir nesvarbu, kad jau kai kuri info kartojasi, vis tiek būna kažką naujo sužinai.
O labiausiai man patinka, kad mūsų kūnas gali suteikti savam vaikui maisto šaltinį, už kurį nereikia mokėti ir yra pats sveikiausias dalykas jo gyvenime 🙂 gal mane ši mintis užvaldžiusi ir aš net nenoriu galvoti apie kitas alternatyvas. Bet kaip bus, sužinosiu tik kai vaikas bus ant rankų 🤷‍♀️
Gal jums tiesiog reikia irgi perlipti per save, kaip rašot, kad jums žmogaus kūnas nesukelia jokių jausmų, tai galbūt po dar daugiau informacijos gavimo, jums smegenys pergeneruos sukeliamas emocijas 🙂 dar dalykas, kad jums dar nedaug savaičių, manau, arčiau gimdymo dienos hormonai padarys savo, kai pradėsite ruošti daiktelius vaikui ir pan 😊 sako, moters emocijos ir makystės jausmas ateina pagimdžius 🥰👶🏻

Veronika99

Aidas 4 mėn. 1 sav.

Cecilija 5 m. 3 mėn.

Eleonora 6 m. 3 mėn.

2021.01.13 19:13 (prieš 5 m.)

Pseudo parašė:
Sveikos. Temos pavadinimas gal aštrokas, tačiau pasistengsiu paaiškinti.
Man 35m. Pastojau pirmąkart po ilgo ir sunkaus nevaisingumo kelio ir tai yra nuost…

Man visą laiką tas pats buvo kaip ir jums. Bet kai gimė vaikas antras pabandžiau ir visiškai normaliai atrodo. (Pirmą maitinau iš buteliuko nes vaikas anksčiau gimė ir pradžioje zondukas, paskiau buteliukas) nors man labai nepatinka kai viešose vietose žindo pvz po baseino moterys ir pns. Man didelis diskomfortas ir kažkaip nemaloniai ziurisi

Taylor

7 m. 9 mėn.

2021.01.13 23:12 (prieš 5 m.)

Pseudo parašė:
Sveikos. Temos pavadinimas gal aštrokas, tačiau pasistengsiu paaiškinti.
Man 35m. Pastojau pirmąkart po ilgo ir sunkaus nevaisingumo kelio ir tai yra nuost…

Pritariu aukščiau pasisakiusiai mamai, kad jausmuose pasikapstyti gal galėtų padėti psichologas ar psichoterapeutas.

O kol kas pabandykite pasidomėti žindymu iš kuo labiau techninės, mokslinės pusės. Gal tokia informacija padės normalizuoti žindymo procesą ir jis nebekels tiek nemalonių jausmų. Iš knygų nesugalvoju nieko, kur nebūtų daug beletristikos. Iš internetinių šaltinių man patinka zindymas.lt, pvz. čia techninis straipsnis apie vieną svarbiausių žindymo hormonų oksitociną www.zindymas.lt/oksitocinas-pieno-tekejimas-ir-pieno-atleidimo-refleksas Ir kursai šios konsultantės man pasirodė geri, apie žindymą neklausiau, bet kituose viskas buvo pagrindžiama moksliniais straipsniais.

2021.01.20 19:03 (prieš 5 m.)

Kai laukiausi pirmojo labai daug skaičiau ir domėjausi apie žindymą. Įstojau į keletą grupių, rinkausi informaciją, net folderius turėjau kompiuterį bet pabuvus garsioje žindymo grupėje, jis man pasidarė nepatrauklus. Visas tas kultas, kad TU PRIVALAI ŽINDYTI, kad ir papai kraujuoja, kad ir degi iš skausmo, nesvarbu - privalai. Šitas po truputi man kėlė atbulinę reakciją. Pagimdžiusi, maitinti bandžiau, nes nu reikia juk. Maitinti nesisekė, vaikas krūties neėmė, klykė, seselės sakė trauk rankom. Zodziu 2 dienas kankinausi, kol mečiau. Ir nesigailiu. Esu viena iš tų moterų, kuri nepajuto noro žindyti savo vaiką. Man tai nemalonu, kelia neigaimas emocijas. Ir antro vaiko irgi nemaitinčiau.
Tiesiog kartais taip būna ir viskas yra gerai.
Žinoma mp visapusiškai geriau, nėra ką ginčytis, bet žmonės skirtingi ir renkasi skirtingai.
Man dzin visos tos nulėkę naturalistės, ne jų papai, ne jų vaikai.
Mamos meilė ne tik mp matuojama

7

Simona112

5 m. 5 d.

14 m. 7 mėn.

15 m. 7 mėn.

2021.01.20 19:39 (prieš 5 m.)

Bridžiit parašė:
Kai laukiausi pirmojo labai daug skaičiau ir domėjausi apie žindymą. Įstojau į keletą grupių, rinkausi informaciją, net folderius turėjau kompiuterį bet pabuvus …

Jei nesi natūralaus maitinimo fanė geriau nei nelysti į grupes apie žindymą. Na aš tos nuomonės kad bandyti reikia, bet ne per prievartą, vaikai užauga ir be mamos pieno.

Pseudo

4 m. 9 mėn.

2021.01.20 19:59 (prieš 5 m.)

Ačiū už nuomones. Suprantu , kad nemaitinanti mama nėra blogesnė, bet bandau analizuot, kodėl dar net nepradėjus gilintis į žindymà, man nemalonu išoriškai tai stebėti.