2019.07.17 15:27 (prieš 6 m.)
Perskaičius Jūsų istoriją man susidaro toks įspūdis, kad tikrai veikia dar hormonai ir ieškote bet kokio priekabio, kaip su ja nebendrauti. Tiesiog nemėgstate žmogaus ir net nenorite jo pamėgti. Tikrai manau ne jūsų teisė spręsti ar anytos vaikai buvo jos auginti ar jai padėdavo kažkas. Turite išmokti paprasčiausios pagarbos , nes ji yra vyro mama. Sveikintina, kad anyta neskubėjo pačią pirmą dieną lėkti Jūsų aplankyti, o davė jums patiems îeiti į ritmą, priprasti prie naujų pareigų.
Dėl mokymų kurie Jums nepatinka, tai ji bando išreikšti savo nuomonę ir patarti, o ne specialiai jus moko, nes galvoja, kad nieko nemokate. Aplink pamokančių dar ne tiek bus, bet čia jau jūsų negebėjimas priimti kito nuomonę.
Apsilankykite pas psichologą ir išmokite vertinti tai ką turite, nes ateityje jums pagelbės.
Mes su anyta ir idealiai nesutariame, bet gražiai ir puikiai bendraujame, o kai jauči, kad kazkur jau norėčiau prieštarauti, tai arba pasakau, arba keičiu temą. Neįsivaizduoju švenčių be uošvių, nes jų pagalba labai svarbi, o vaikas pas senelius labai nori, todėl be galo džiaugiuosi.
Nors ir leptelna kaip vaikas neaukletas, kaip aš vyrui į kelionę daiktų nuo A iki Z nesudedu, kaip košių nemokinu vaiko valgyti.
O gyvename apie 1 km vieni nuo kitų, bet tai nėra taip, kad kiekvieną dieną susitikime. Būna ir po mėnesio susitinkam, bet kažkaip man bėdų nėra, o kai vaikas nori - visada parašau ar pakviečiu arbatos.