Iki pat gimdymo aktyviai dirbau - vadovavau 8 žmonių komandai, kasdien susitikimai su klientais, renginiai, vakarienės ir t.t.
Tai kai pagimdžiau - buvo didelis šokas, pradedant nuo to, kad nežinia, ką su tuo vaiku daryti, kad pasaulis sumažėja iki 4 namų kampų, kaip ir nebėra to bendravimo tiek daug su racionaliais žmonėmis, jau nekalbant apie tai, kad kostiumėlius ir makiažą keičia tapkės :))
Mano motinystės pradžia, grubiai sakant, tokia - sėdžiu susiūta, viduriai užkietėję, speneliai nugraužti, pienas pastoviai varva, nemiegojus ir dar naujas gyvenimo “vadovas” šalia... o visuomenė sako “tai turbūt dabar geriausias tavo gyvenimo laikas, kai esi mama”.. tai pirmą mėnesį tikrai buvau kosmose ir džiaugsmu to nepavadinčiau...man labai padėjo mano mama, kuri sakė, kad normalu, kad nešokinėjini iš laimės, gi gyvenimas radikaliai pasikeitė - palauk, ir pamatysi, kaip bus gerai.
Kai mažiui buvo maždaug 1,5 mėn. pradėjau jaustis mama, laiminga ir patenkinta.
Mano receptas - visada statyti savo poreikius pirmiausia, nes be laimingos mamos nebus laimingo vaiko.
Aš kiekvieną mėn. išeinu į grožio procedūras, einam pasimatyti su draugėmis ir pan. Ir su vaiku neužsidarom namie - einam į baseiną, sportą, renginius mieste, pamokėles ir t.t. Man tas labai padeda motinyste džiaugtis.







