Mama irgi žmogus! Tapus mama gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Ir jūs turite teisę nebūti euforijoje 24/7 o jaustis taip, kaip jaučiatės. Mažai miego, krūva naujų darbų, niekas neaišku, nauja, pati didžiausia kokia tik gali būti atsakomybė...pas jus dar visko iš karto dvigubai 😅 aišku kad kiekviena akimirka neturi būti palaima.
Su pirmagime pirmos 2savaitės buvo juodos, po to pamažu gerėjo. Su antrąja nebuvo viskas taip stipriai, bet irgi, kol apsipranti, kol susidėlioji viską, plius miego trūkumas ir hormonų maišalynė...jokios euforijos. Savo vaikus myliu beprotiškai, neįsivaizduoju gyvenimo be jų ir net pvz nenorėčiau grįžti į tą jaunystės laisvę, bet tai nereiškia, kad mėgaujuosi valydama jiems užpakalius, n-tąjį kartą aiškindama tuos pačius dalykus ir pan.
Tai nuovargis, pyktis, liūdesys ir pan yra visiškai normalios emocijos net ir tapus mama. Tačiau tam tikrose ribose. Jei nuolatos jaučiatės labai blogai, labai rekomenduočiau psichologo konsultaciją dėl galimos pogimdyvinės depresijos







