Sveiki, gal kas susidūrėte ir turėtumėte patarimų. Turiu du vaikus ir nenoriu, kad mano išgyvenimai juos trikdytų. Prieš savaitę palaidojau savo senelį, vaikų prosenelį, iškeliavusį nuo vėžio. Jis buvo labai artimas man, nes vaikystėje pagrindinis mane pačią auginęs asmuo. Lyg išsiverkiau, lyg priėmiau faktą dėl ligos ir atsisveikinau. Bet dabar savaitė po, vos pagalvoju, kad jo nebėra iškarto visą kūną apima silpnumas ir tikrąja to žodžio prasme ima pykinti. Ar galiu su tuo kažką padaryti? Noriu su savo būsena susitvarkyti.
Kadaise esu netekusi pirmaginio, tada ilgos psichologinės konsultacijos padėjo pereiti gedulą. O dabar tokia keista fiziologinė kūno išraiška į gyvenimo pokyčius. Būčiau dėkinga už patarimus. Šį kartą asmeniškai nepanašu, kad psichologo konsultacijos reikėtų.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai

- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko ugdymas
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko higiena
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida