Na ir as pasipasakosiu, nors nebuvo gimdymas nei sunkus nei lb lengvas.. kazkoks keistas
As buvau jau pernesiojus mazyli, kadangi viskas buvo gerai daktarai nieko nedare ir lauke iki paskutines dienos. Beje mes gyvenam Norvegijoje. Tai gi ketvirtadieni jau butu prasidejus 43 sav ir turejau buti 9 val ryto ligonineje. Jau buvau nusiteikus, taciau mazylis nusprende kitaip. Antradieni atsikelus jau jauciau skausmelius bet nekreipiau demesio nes jie buvo labai silpni. Apie pietus daresi stipresni ir kai paskaiciavau buvo kas 7 min. Kadangi jau turejau du netikrus aliarmus sikart neskubejau ejau i dusa, isejau su vyru pasivaikscioti. Apie 20 jau buvau ligonineje nes skausmeliai daresi vis stipresni bet gyventi buvo imanoma. Patikrinus kakleli buvo 2 cm. Sesele sako galit vaziuot namo palaukt
sakau man iki ligonines 1 val kelio ir pirmas vaikas is kur man zinot kada kaklelis atsidarys ir prasides gimdymas. Tai sako sesele nu tai kaip nori gali pasilikti
sakau aisku lieku..
Tai visa nakti jauciau saremius tikrino kakleli kas 3 val taciau vis tie patys 2cm.. Ir tas jaudulys kad jau tuoj tuoj neleido uzmigti visa nakti.. (jei buciau zinojus kad pagimdzius vaikeli kita naktis irgi bus bemiege, buciau miegojus
) Ryte 9 val jauciau kaip nubego vandenys, keiciau paketa viena po kito nes man atrode kad tiek paketai nesugers. Kai pasakiau seselei kad vandenys nubege, jin paprase parodyti paketa bet as ji buvau nesenai pasikeitus, jin ji pakilnojo pauoste sako cia ne vandenys
gal gimdau pirma karta bet tikrai neimanoma sumaisyti manau siaip isskyru su beganciu vandeniu... bet nesigincyjau. Ir tada prasidejo tikrieji saremiai. Sedejau ant grindu iremus nugara i siena ir verkiau su kiekvienu saremiu. Seselei atejus jin net nenustebo ko as ant tu grindu sedziu
tikriausiai ne as viena taip saremius nergyvenau.. Patikrina 5cm sako i gimdykla. As jau tada pradejau prasyti epidiuro. Sako akusere pirma vonia. Atsiguliau i vonia ispradziu buvo visai gera, kokias 10 min
o poto prasidejo dar baisesni saremiai, jau rekiau ant visos gimdyklos patikrina 7 cm,as jau su anuo pasaliu snekejau. Prasiau tik vyro epidiuro epidiuro
sako daktare, gerai darysim epidiura. 12 val Padarius epidiura atsirado spalvos akyse dingo visi skausmai.. ir saremiai. 3 val lauke kol vel pradesiu jausti saremius. O as ir juokiausi, bandziau vaiksciot kad greiciau prasidetu, ir skatinamuosius leido.. ir nieko.. nieko nejauciu. Atejes daktaras pasake kad pilnas atsidarymas ir turiu stumti. Kazka stumiau.. tada daktaras atvaziavo su visais irankiais znyplem vakumais ir pan. Pradejo mazyli judinti ir liepe stumti. Ir staiga sako negerai.. vaikas turi eiti pakausiu o jis ziuri i mane
vel lauke kol vaikiukas isistatys kaip reikiant. Pagaliau pradejau jausti saremius, bet tokius nezymius. Tai bandziau per juos stumti. Ir per 1.5 val isstumiau su gydytojo pagalba
Be stumiant girdziu kaip sesele siulo vyrui kede
paziuriu i ji o jis stovi uz lovos uzsikabines baltas kaip popierius
Baisiausias jausmas buvo kai istrauke ir mano mazylis neverke.. labai issigandau.. bet tada sesele atsinese aspiratoriu ir istrauke gleives is nosytes ir gerklytes, o tada ir uzsreke mano angeliukas
Oj kaip raudojom su vyru.. ir kartojom kad sitas maziukas pats graziausias pasaulyje
Kai tik padejo man ant krutines Gabrielis pradejo ieskoti mano akiu ir tik pagaves mano zvilgni i mano akis ziurejo gal kokias 10 min... tai buvo nerealiausias jausmas pasaulyje



Nueinu apziuri o jau 6cm pas mane
palengvejimas isgirdau vaikelio verksma tuo metu subego visi gydytojai pasiziuret
Kadangi sesuo jaunele mano buvo sveciuose kai tik palikom ja su sunum ir isvaziavomVyras leke kaip isprotejes
vyrui rekiu eik pasauk ka nors 

bet vieną dieną...o tiksliau vakarą, į pasaulį ėmė belstis sūnelis. Ir dar kaip - tarsi iš giedro dangaus prasidėję sąrėmiai kartojosi kas 5-10 min, truko iki 1 min. Iškart suėmė kaip reikalas, žodžiu. Nepamenu, kokias tiksliai, bet turėjom a la instrukcijas, koks turėtų būti sąrėmių dažnumas, kad priimtų į ligoninę. Kitu atveju, esat lėtai nėštumo eigai, būtume išsiųsti namo. Labai nenorėjau to lakstymo pirmyn atgal..todėl sąžiningai fiksavom sąrėmius. Lengviausia man juos buvo iškesti stovint arba vaikštant, bet kai pagaliau iš skausmo supykino ir visas skrandžio turinys išvažiavo lauk - pasakiau vyrui, gana, važiuojam. Taigi, sąrėmiai prasidėjo namuose apie 00.15, o apie 7 ryto buvom ligoninėj su 5 cm atsidarymu. Apie 9.30 neiškentusi skausmų maldavau epidūro. Iš pirmo karto nepavyko, tebejaučiau skausmus. Ir ko tik tada nebandė...ir kompresą ant nugaros dėjo, ir kažin kokią beprotiškai skausmingą procedûrą su adatom darė..man buvo vis tiek - kad tik nejausčiau to didžiojo skausmo. Galiausiai pakartojo epidūrą, šikart suveikė. Buvo kažkur apie 14 val. Skausmą tarsi ranka nuėmė ir buvau tuoj pat 'įdarbinta' vaikščioti, kad mažylis nusileistų žemyn. Tai buvo turbūt šviesiausia gimdymo akimirka, nes jaučiausi gerai ir tikėjau, kad jau tuoj pasveikinsiu savo kūdikėlį išvydus pasaulį. Apie 15 val. liepė stangintis, tik tada nubėgo vandenys, viskas ėjosi puikiai, buvau giriama, kokia stipri esu (mintyse galvojau, ech - turbūt taip savo visom moterim





