2021.03.12 20:50 (prieš 5 m.)
Vikuzka parašė:
Kaip jusu mazylis jautesi po operacijos? Kaip pats gyjimas ir tvarstymas? ❤️
Vaikai skirtingai reaguoja. Svarbaiusia stengtis pačiai išlikt ramiai. Aš labai prastai tvarkausi su stresu, man buvo sunkiausias laikas kol vyko operacija.
Kraujo tyrimų prieš operaciją nebijojom, nes dėl kitų priežasčių sūnui kas 3 mėn nuo gimimo atliekami kraujo tyrimai. Drąsiai galiu sakyti, kad didžioji jų verkimo priežastis yra baimė, ne skausmas. Kaip ir perrišimų, apžiūrų metu. Pradeda priešintis ir verkti, nes yra suvaržomas, laikomas.
Gydytojas net kelis asistentus pasikvietė, kad palaikytų. O po pusės minutės, supratęs, kad nieks nepaleis vaikas aprimo ir žiūrėjo kas čia vyksta.
Į operaciją iki lifto palydėjau aš, grąžino į palatą jau nubudusį. Ašaros liejosi tik man, vaikas buvo ramus tik atrodė labai liūdnas. Nors sesutė sakė, kad po operacijos nubudęs joms šypsojosi.
Kurį laiką po operacijos (bent parą) siūlė neleist vaikštinėt, tai čia buvo sunkioji iššūkio dalis. Kadangi vaikis aktyvus, o veiklos karantino metu ligoninėj nėr buvo žiauriai sunku nulaikyti, ypač turint omeny, kad sutvarstytas. Žinodama gal rinkčiausi operuoti jaunesnį, kol ne toks judrus (operavom 14mėn, nes nenorėjau per karščius vasarą).
Beje, mums patarė ir sesutės, ir pats gydytojas geriau paprastas sauskelnes turėtj, ne kelnaites. Čia buvau paskaičiusi ir pasiėmiau didesnio dydžio sauskelnių-kelnaičių, bet teko važiuoti pirkti paprastų, nes gyd. Verkauskas minėjo, kad jos kitaip, patogiau priglunda, yra platsnės apačioje, tad geriau kol kateteris būti su jomis.