dar buvo tokia isorija,moteris sirgo veziu pasake viskas greit mirs,lovoje gulejo nebepasikele,o ju kate pradejo verstis pas ja,ji isivis nemego ju,bet ileido osi diena nakti pas buvo,moteris sveiko o kate mire,ir vetenaras jai diagnozavo augly toj vietoj kur moteriai buvo
lona koks fainulka tavo kaciukas
kasharas kaip atpratinai savo katinuka nuo kompo? nu niekaip nesuprantu kaip su juo kovot? atsigula ant kompo ir puse vaizdo uzstoja ir dar prispaudzia o jei pabandai patraukt dar ir pyksta
2011.12.02 18:22 (prieš 14 m.)
katiukas parašė:
lona koks fainulka tavo kaciukas
kasharas kaip atpratinai savo katinuka nuo kompo? nu niekaip nesuprantu kaip su juo kovot? atsigula ant kompo ir puse vaizdo uzstoja ir dar prispaudzia o jei pabandai patraukt dar ir pyksta
na zinok pradejau numetinet, tai po kokio simtojo karto ir nebelenda
Kasharas parašė:
na zinok pradejau numetinet, tai po kokio simtojo karto ir nebelenda
nepadeda jau kiek kartu yra nuskrydes, bet vistiek lenda
2011.12.02 18:25 (prieš 14 m.)
katiukas parašė:
nepadeda jau kiek kartu yra nuskrydes, bet vistiek lenda
zinok tada nezinau
2011.12.02 18:26 (prieš 14 m.)
Sveikos, diskutuojat apie tuos mažus padaužas - katinėlius Pas mus nuo vaikystės kiek atsimenu būdavo katės mamos numylėtinės ir būtinai siamo, ji jas dievindavo...Taip ir augom su jomis Paskui jau sukūrėm savus gyvenimus, mano vyras laaabaii nemėgsta katinų, tai įsigijom šunį, ir taip maniau, kad užtenka tų gyvūnų namuose, o dar katinai pradeda žymėtis namuose, na žodžiu bereikalinga betvarkė... Na ir ką prieš vestuves sesuo parveza katinuka gal kokių 2 mėnesių, rado gatvėj paklaidintą sakau eik sau aš jo neimsiu...prabuvo savaite jis pas mus, mes savo reikalais prieš veseles užsiemė, ne katinas galvoj buvo...po vestuviu sesuo išsivežė, ir jezau kokia tuštumą pajutau kai dalele savo kažko atidavus,visa laik buvau ta gyvunu mylėtoja, tai visą diena vaikščiojau apsižliumbus paskambinau sesei ir sakau imsiu katiną augint (su vyru susitarėm kad viską kas susiję su katinų darysiu aš, o sesuo jau turi katina tai antro kaip ir nebelabai galėjo priglaust)tai žodžiu dabar esam abu patenkinti su vyru, protinguolis jis mūsų, išlepintas, ryte tupi ant lovos šalia bet nekelia, na labai džiaugiamės juo ir peles gaudo. Juokingiausia kad vyras iš prad-ių ji ignoravo, tipo aš šunį turiu ir man nereikia katino, o dabar guli abu išsidrėbe
turim ir mes katuką, ne veislinį paprastą kieminuką, pavadinom Milka, visada svajojau apie pilką kačiuką, tai va svajonė išsipildė, ir šunį turim, tai jos geriausios draugės
Šioje interneto svetainėje pateikiama medžiaga yra skirta pažinimui ir informacijai. Jei kiltų klausimų dėl Jūsų ar Jūsų vaiko sveikatos, būtinai pasitarkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.