2012.07.22 16:02 (prieš 13 m.)
Cia as , ta kuri sukuriau sita tema .. praejo tiek laiko ir supratau daug dalyku .. po gimdymo tiesiog buvo be galo sunku , turbut sirgau lengva depresijos forma , nes esu viena , niekas man nepadeda . niekas nepalaiko vaikelio kol as pasidarau valgyt ar pavalgau , niekas nepalaiko vaikelio kad as galeciau nueit nusipraust , niekas nepabuna su juo kai i tuoleta noriu ... galvojau kad mano 3 savaiciu kudikiuj oziukai , kad pastoviai verkia ir nenurimsta net ant ranku . nebezinojau ka daryt , klausinejau visu patarimo ir ejau is proto ... nebenorejau ne vaiku nieko , norejau tik verkt verkt verkt .. ir vekrdavau kartu su maziuku , viena .. uzsidarius tarp keturiu sienu ...
bet dabar viskas jau pasikejte , jau senokai .. supratau kad mano mazyli kankino baisus pilvo diegliukai , todel jis pastoviai verkdavo , ir norejo but raminamas , nesiojamas ... o as durnele nieko nesupratau ir galvojau kad oziukai cia kazkokie .. neturi tokie maziukai oziuku !! jeigu kudikis verkia reiskia jam skauda arba kazkas negerai ... dabar jau susigyvenom su juo , jau suprantu kada jis verkia kai miego nori , kada verkia kai pilvuka skauda , kada verkia kai pampersiuka reikia pakeisti ir kada verkia kai valgyt nori ...
kai viskas gerai jis neverkia , jis sau budrauja , sypsos .. ir kad ir kiek as ji mazuti nesiosiau kai jis verke , jis nepriprato .
taigi , dabar tik ir laukiu minutes kada galesiu ji paimt ant ranku , pamyluot isbuciuot, ir pazaist su juo ... kartais jauciuos bloga mama kad nesupratau ko jis norejo kai buvo maziukas ir kad klimpau i depresija
bet svarbiausia dabar jau viskas gerai .. bijau ir pagalvot apie ta laika kai maziukas nebenores kad ji paimciau ant ranku , kad ji pamyluociau . taigi mamos , myluokim ir dziaukimes savo maziukais , jokiu budu neleiskit jiems verkt paliktiems vieniems lovytej !!!
tai va , pasipasakojau