Zaidimu aikstelese jau patebiu kelis net ne vaiku, o mamu tipus.
Man labiausiai uz akiu uzkliunantis yra kai mama ateina i aikstele, atsiseda ant suoliuko ir ilenda i telefona ar pan. be jokio akiu pakelimo. Gerai, jei tie vaikai vyresni ir zaidzia graziai, bet jei buna eina i negrazu kontakta su kitais vaikais - atimineja zaislus, nustumineja kitus vaikus, metosi smeliu t.t. O mamos isikisimo apskritas nulis. Isikisama nebent kai prieinama iki asaru situacijos - kaip taisykle vaikas yra tiesiog aprekiamas. Ir, kaip taisykle - sitie vaikai mamos klauso iskart jai pakelus akis nuo savo reikalu.
Yra kazkada teke buti kavineje (su vaiku zona, irengta salia staliuku) su kosmariska seima. Realiai visa laika kitiems tevams teko vaiku zaidimu zonoje ir prasitrinti, kad tos seimos vaikai neuzliptu ant galvu "musu" vaikams. Rekavo garsiausiai, mete ir atiminejo zaislus, pastume/nustume kazkokioj situacijoj turbut absoliuciai visus ten buvusius kitus vaikus. Per visa koki pusantros valandos pasibuvima siu vaiku tevai nei kart neatsikele nuo stalo ir nepriejo i zaidimu zona kanors pasakyti. Bet kai tie vaikai buvo pasaukti valgyt, nubego iskart graziausiai.
Cia buvo pakomentavimas "is tu mamu kur viska leidzia ir augina vaika pagal knyga" - pasakykit man knyga, kuri vaiko auklejime sako viska leisti? Kad ir kokia metodika pasirinksi, jos is esmes visos kalba, jog vaikui reikia suteikti daug meiles, skirti daug demesio, bet aukleti turint aiskias ribas ir aiskias taisykles. "Neisauklejimas" gali ateiti is tu ribu/taisyklius nebuvimo, bet lygiai tiek pat ir is demesio/meiles trukumo.
Beje, moksliniai tyrimai vis tik sako, jog jeigu jau tikrai rinktis tik viena is siu dvieju dedamuju - net blogesnis yra demesio/empatijos trukumas. Nes su taisyklemis vaikas nori nenori susiduria kazkur kitur / veliau gyvenime ir dauguma prisitaiko. Tuo tarpu nepatirta tevu meile nera sukompensuojama.
O siaip tai butini abu dalykai.


Nors labiausiai tikėtina, kad tokia mama perskaitė lygiai 0 knygų.





