Zinot, kai buna riba, po kurios tiesiog nebegali? Va, as ja ir pasiekiau. Esu nerviskai issekusiir nusivylusi savimi. Vaikui metai ir 9 menesiai. Sneket nelabai ka sneka, tik: mama, kartais tete, baba, pasako ate. Turi sese, kuri labai ji myli, zaidzia su juo, dalinasi kiekvienu saldainiu, linksmina ponaiti. Bet, mano vaikas visada klykia. Jei nori ko nors - klykia, nenori - klykia, jei nori kad pakelciau - klykia, jei nori kad ka paimciau is jo ranku - klykia.. Bet, buvo savaitgali pasilikes su mano mama, tai buvo visiskai kitas vaikas. Jei ko nenorejo, sake NE ir nebuvo jokiu cypimu. As kalbu su juo, mokinu kad kalbetu, bet sulaukiu tik klykimo.. Ir as neperdedu, jis cypia, tiesiog spiegia.. Nuo to rekimo kasdien plysta galva, daznai tenka ir tablete isgert..
Gal turit kokiu veiksmingu patarimu? Ar pastabu, ka galbut as ne taip darau? Nemegstu skustis, bet sikart atrodo jog tuoj isdurnesiu..
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas
- Augu sąmoningai









