Sveiki ,
Rašau jums ,nes nežinau ką daryti,manau kaip ir dauguma.
Mano situacija kėbli.Esu 1 kurso studentė,įstojusi nemokamai.Sužinojau kad laukiuosi,jau 5 savaitę.Surašysiu viską punktais,nes kitaip Jums bus sunku suprasti:
-Bijau tėvų,nes jie gerai žinomi žmonės,nors man jau ir 20 metų,o pagimdyčiau 21 metų.
-Mano tevai emocionalūs žmonęs,kai sužinojo ,kad draugauju su jiems nepatinkančiu vaikinu ,man uždraudė bendraudi ,atiminėdavotelefoną,sekdavo mane,mano facebook paskyrą.Kai pamatė kad vistiek ,slapta bendrauju ,prasidėdavo smurto proveržiai ,buvau koneveikta įvairiais keismažodžiais.Tevas kartojo ,kad jei būsiu su savo draugu ,ant jo kapo neičiau ,kad jiems gėda manęs.Liepdavo prie jų skambinti draugui,sakyti kad jo nebemyliu,kad palieku.Visai neaužilgo ,sužinojau ,kad mano draugas buvo nuolatos sekamas ir bauginamas vieno iš tėvo pažystamu(banditėlių).Mes nepasidavėme ,ir kai tik galėdavome susitikdavome slapta ir taip du metus.Aišku ,ejau pas psichologus,tik slapta ,nes mamos parinkti psichologai man piršdavo vieną ir tą pačią tiesą,kad klausyčiau tėvų.Mano psichologė iškart pripažino man depresiją,išrasė antidepresantų.Atėjus paskutinio brandos egzamino dienai,jau buvau susikrovusi būtiniausius daiktus ,iš anksto buvau ispėjusi mamą,kad išeinu iš namu (tuo metų tėtis buvo isvykes tad buvo lengviau išeiti,nors ir kaip buvo gaila mamos)
-Vasarą gyvenau pas draugą,,mama pati pradėjo su manimi benrauti, nors ir sunkiai.Tačiau teko grįžti namo po ūmaus inkstų uždegimo ,nes namuose buvo geresnės sąlygos.
_Sužinojus ,kad įstojau nemokamai labai džiaugiausi.Išvykau į kitą miestą.pajutaulaisvę.džiaugsmą,savarankiškumą.Su draugu santykiai buvo net geresni.Tevai didžiuojasi manimi,sakydami kokia esu šauni ,kad studijuoju ,o as tik nusuku akis,nes žinau ,kad jie manim nusivils,sužinoję ,kad laukiuosi.Nes jie nuolat man kurdavo scenarijus,kad liksiu viena,su vaiku ant rankų,atseit draugas nesugebės išlaikyti mūsų.
-Sužinojęs draugas labai apsidžiaugė,aišku dabar jam šoko būsena,jis nori vaikelio ,tačiau bijo ,kad jam nepavyks išlaikyti ,nes istojo mokytis per darbo biržą,baigs mokslus tik Liepos mėn.O jei nutrauks šią sutarį,jam reiks apmokėti nemažą sumą(~2000 e).Jo tevai dave pinigų ,kad -"susitvarkyčiau " atseit abiem bus geriau ,nes mano tevas kitaip Draugą "pakas".(Galimybių ,kad taip nutiks yra ,žinant ką darė mano tėvas kad tik jo atsikratytų)
_Pati blaškausi ,girdžiu kai tevai manim didžiuojasi ,kad ir kiek jie padarė ,vistiek juos myliu.Noriu to vaikelio ,bet ir bijau .nenoriu nuvilti kitų,beto patys su draugu dar niekur nedirbam,Juk tevai mane išlaiko.Draugo brolio žmona mane ragina gimdyti ,sako kad padės,Beto juk nebesu paauglė,..Noriu būti atsakinga už vaikelį.Tik nežinau ar sakyti tevams.ar palaukti iki tol ,kol nebus galima atlikti valymo,kad jie nepriverstų,nors kažkaip tikiu ,kad mama neverstų,jie tikintys žmonėsNežinau ar galėsiu tęsti mokslus nemokamai,dėl to taip pat jaudinuosi.Nes svajoju kad po metų su vaikeliu,jau galėčiau grįžti į studijas.nes tai labai svarbu tevams.gal nors taip kompensuočiau tą nusivylimą.
Labai laukiu Jūsų atsakymo,nes neturiu su kuo daugiau pasikalbėti.