2017.05.23 11:21 (prieš 8 m.)
As nesitikejau, kad gali taip bloga buti pirmais menesiais, kad del to bus sunku darbe but ir kad atsiras tokiu zmoniu, kurie matydami, kad blogai jauciuosi, dar dris pasakyt "o tai vemei". Nesitikejau, kad nuo to momento kai jau saremiai kartojosi kas 3 min, gimdymas uztruks 15 val ir tai su skatinamaisiais, nesitikejau, kad vaikas nenores miegoti savo lovytej, kad ims keltis nakti kas valanda, ir galiausiai ims miegot su mum ir taip iki 3 metu.
Galvojau, kad vaikas pripazins buteliuka ir kad galesiu vyrui ilgesniam laikui palikt, kad pati galeciau iseit atsipust, susitikt su draugem, sese, bet...nepripazino jokiu buteliuku, jokiu ciulptuku, kol maitinau vien tik MP galedavau palikti max 2val.
Nemaniau, kad bijosiu palikti anytai savo vaiko (iki siol man neramu ji palikt), kad neprimaitintu velniai zino kuo, nes juk tais lakais ir kudikiams duodavo lasinuku, kad nesusirgtu, ar eilini karta vaika pasiimciau is jos su guzu ant galvos ar nusibrozdinimais. Kad man aiskins, jog vaikas alkanas, uz tai nakti keliasi kelis kartus, kad nutraukciau maitinima savo pienu ir duociau normalaus maisto. Jei rodo oziukus, klykia, vadinasi su juo kazkas negerai, reikia pas gydytojus vest, nes normalus vaikai ir tais laikais taip nedarydavo, kad reikia duot berzines koses ir visi oziai dings.
Gerai, kad turiu nuostabia mama, kuri nuramindavo, patardavo ir jai neatrode, kad kas buvo anksciau tas tinka ir dabar, ji puikiai suprato, kad siaip laikais ir auginimas vaiku kitoks ir patys vaikai kitokie ir nesikisdavo i musu seimos reikalus ir ikyriai neaiskindavo, ka turim daryt, kaip kad anyta