Nėštumo metu labiausiai bijojau dantuku dygymo, gyvenau su baime, kad jau tuoj pradės lyst, o kaip tik buvo atvirkščiai, net nepastebėjom kaip išdygo 14 dantų
nu gal du pirmieji sunkiau. Tikėjausi, kad pagimdysiu galėsiu pagaliau išsimiegoti ir jau atvežus mus į palatą kritau į lovą kaip negyva.. tačiau ne. Išsimiegot negalėjau, nes vos už valandos atsikėlė mažiukas
ir tokios mintys "ką daryt? Ko jis gali norėt?"
gerai, kad namo grįžus mažiukas nuo gimimo išmiega visą naktį (žinoma būna, kad nemiega, bet tikrai nevargina toks nemiegojimas kartais)
galvojau, kad vaikui paaugus bus laaaaabai lengva, o dabar pasirodo, kad būtų gerai sugrįžt kai buvo vos lelius
taip pat sakiau na jau ne vaikui neduosiu pirktiniu tyreliu (mhm.. "neduodu")
gerai, kad nėštumas buvo tobulas, laiptais bėgte užbėgdavau ir varynėdavau iki kol pagimdžiau
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas


mes visi trys megstam tyliai gyvent ir nuo triuksmo labai greitai pavargstam... Virs visko buvo, kai mums net vaistinej eiline konsultante pareiske "ko cia taip tyliai kalbat, reik pratint"... Kad pasiutau... Sakau, as per 30 metu nepripratau, tai nemanau, kad labai ismintinga butu vaika lauzt per jega... Taip suerzino, negaliu ?





