2019.11.06 16:55 (prieš 6 m.)
Kadangi vyro tėvai gyvena kitame Lietuvos krašte, mes anksčiau, dar be sūnelio, važiuodavom pas juos kas antrą savaitgalį. Man buvo per dažnai, nes ir kelionė ilga, ir šiaip norėdavau daugiau laiko praleisti su vyru. Kai gimė sūnelis, būtent anyta, tikrai žinau, tikėjosi, kad gal ne kas antrą, bet tikrai dažnai atvyksim, o ypač vasarą, kad pabūsim po keletą savaičių. Nei vyras, nei aš nesinervinom kaip paaiškinti ar "pasiteisinti" kodėl taip retai atvažiuojam. Tiesiog tie apsilankymai tapo savaime retesni. Abiems norėjosi tik mūsų šeimos laiko. Ir ką, nustojo ir klausinėti, ir kalbėti apie pas juos praleisiančias vasaras.
Be to, vaikas tai vaikiškai judrus, o paskutinį kartą, kai atvažiavom vasarą, uošviai pakvietė pavalgyti pavėsinėje. Vaikas šiek tiek užkando ir jam norisi lėkti žaisti kamuoliu, o ne sėdėti prie stalo, kur suaugę šneka apie savo reikalus. O anyta jo klausia, o kur tu eini? Pasėdėk, pavalgyk.
Arba mums atvažiavus vaiko beveik nemato, nes kažkodėl ruošia maistą visą dieną, lyg kasdienės Kūčios su keliolika patiekalų, praleidžia virtuvėje, o mums išvažiuojant sako, va ir vėl su anūku nepabuvau, taip greitai išvažiuojat
O kiek kartų vyras sakė, mama, eik su vaiku pabendrauti, paruošiu valgyti, bulvės nuskusti moku tikrai neprasčiau. Nesuprantu aš jos kartais🤷