Sveikos. Turbūt mane veikia nėštumas ir būsimos šventės tokios vienišokos, bet iškilo klausimas. Mano ir vyro gyvenime taip susiklostė, kad abu neturime tėvų. Vyras daugiau giminių faktiškai neturi, o ką turi - nebendrauja (ir tas bendravimas niekaip neįmanomas). Aš turiu senelius, tetą, brolius ir pusbrolius, su kuriais daugiau mažiau bendraujame, nuvažiuojame, bet jie gyvena kitame mieste, tad susitinkam ne kas savaitę ir dažnai net ne kas mėnesį.
Dabar turėsime du vaikus ir vis mąstau, kad esame tokia maža uždara šeima, beveik be jokio didesnio artimo giminės rato. Ir mano vaikai augs vieni, be senelių, be pusseserių ir pusbrolių (jų kol kas nenusimato, o jei ir būtų, vistiek atstumas man atrodo trukdytų artimam ryšiui). Yra keli draugai su vaikais, bet na, draugai, tai ne šeima
Ar yra dar tokių uždarų šeimų, kurie laiką leidžia savo mažam ratelyje? Ar jums nebūna liūdna? Ar aš čia per jautriai reaguoju ir viskas čia normalu? Kartais net noriu vaikų prisigimdyti daug, kad tik jiems nebūtų liūdna augti, nors šiaip du man jau per akis tikriausiai bus, tiek pagal mano galimybes, tiek finansiškai.







