Pradžioje viskas buvo gerai, sueidavom gerai. Gyvenom pas ją. Pagimdžiau leliuka, man tai naujas gyvenimo etapas, viskas nauja , buvau pavargusi.. Ir labai vyro mama lindo į akis, tai vaiko neguldyk ant nugaros, nes uzprings, neleiskit suns prie vaiko, nes uzkres kuom nors bus blogai, praėjo dvi valandos kelk maitinti nes nusilps ir aišku rezultatas mirs.. Nu mane taip buvo daede, einu maitinti tai stovės ir žiūrės kaip valgo, Tieisog labai lindimas į akis.. Mane taip supykdė, ir dabar negaliu pakęst kaip žiūri į vaiką, kaip liečia, kaip šnekina, as vis pykstu man nepatinka, vien balsas jos, as negaliu, jau kai pasako vyras, kad važiuosim aplankyt, tai mane pyktis apema, vis galvoju ką daryt kad nevažiuot, arba kaip jei ikast kad atstotu, nu toks pyktis apema, as galvojau praeis, bet niekaip nepraeina.. Čia kaip pogimdyvine zaisda kažkokia likusi ir niekaip neišsygydau

- Straipsniai
- Vaiko sveikata
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko higiena
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Meningokoko B skiepai