Paivi parašė:
Koks geras būdas!pritaikysiu bendravimui su anyta
![]()
Bet tikrai, kad jiems yra, kad nori atskirti tokį mažą vaiką nuo tėvų? Pastoviai v…
Man atrodo savo laiku neišpildė motinystės instinkto... mano anyta, kai nuvykstame į svečius, visada griebia vaiką ir lekia į kitą kambarį nuo visų, kad būtų tik dviese, kartą yra mane net pastūmusi, kai ėjau prie lovytės raminti, nes gi tipo ji nori eiti. O ką jau kalbėti apie nuolatines šnekas, kad ji puikiai galėtų užauginti anūkę, kad ji nori ją augint, kad seneliai geriau užaugintų ir bla bla... Bet aš dėl to nepsichuoju, jei kam ji ir kenkia, tai tik sau, nes tokiu elgesiu tiek mane, tiek anūkę, tiek sūnų tolina nuo savęs. O tuo momentu kai įvyksta akibrokštai, tai reaguoju taip, kaip reaguočiau, jei tai padarytų 12 metų vaikas: “nesistumdyk, eik prie stalo ir ten lauk, nes aš einu žindyti, tu nenuraminsi”, “einam į kambarį prie visų. Dabar.” “Ne jūs to ir ano daryti negalite, nes vaikas įpratęs, kad tai darau aš, bet galėsite po to pažaisti/pavežioti/pavalgydinti/etc”. Stengiuosi negedėti kažkokio neišpildyto savo svajonių anytos lūkesčio, o tiesiog maksimaliai adekvačiai bendrauti su tokia kokia yra. Žinau, kad ji dažnai lieka nepatenkinta, bet mano vaiko ir mano komfortiška savijauta man svarbesnė.







