mnao kirminukas irgi vis dar gyvas. Atrodo pirma maitinau be problemu, nors reanimacijoj pirma savaite praleido, ir ant krutines niekas jo man nedejo. Na kai laukiausi, galvojau pasidesiu abu ant pagalves ir maitinsiu, baisiai cia isminties reikia
Na ir ka gi, pagimdziau, simfizitas II laipsnio, negaliu vaikscioti. Visur veza su invalido vezimuku. Apie viso ko plysimus net nekalbu, nei sedeti, ne guleti normaliai negaliu.
Gimdymo namuose scyrai maitinau 2 paras, vyras miegojo ant grindu, nes visiem 3 reikejo prieziuros.
Poto vienam leliui liepe daduoti misinio, del viso pikto. Na po butelkos papapradejo imti kreivai.
Nieko kazkaip maitinomes toliau, nakti misinio daduodavom. Grizom namo, namie panasiu stiliuku, tik pradejo stipriai atpylineti. Maitinau ir ziurejau i laikrodi jei daugiau nei 7 min. valgo atplis bevalgydamas.
Tuo metu brolis zviegia, kad stogas kilnojasi. Kai atsirado galimybe sedeti, pradejau bandyti deti abu ant pagalves. Viena pritaisai, bandai kita, galvos nelaikant, drebanti kelti. na kazkaip pratraukem 2 men.
Tada pradejo gan neblogai valgyti, ir lygiai taip pat stabiliai nemiegoti. Vyras grieztai liepe baigti sitas nesamones ir pereiti prie misinuko. Taigi taip su pyksciais dar trecia menesi istraukem. Na ir viskas
IR ATEJO I SEIMA TYLA< RAMYBE IR SUPRATIMAS
Va tada pradejau dziaugtis kiekviena akimirka, kiekviena savo dvynuku diena







