Sveikos,
Ieškojau tokios grupės ir džiaugiuosi radusi, nes norisi pasidalinti savo nuogąstavimai.
Sūnui 2.7 metukų ir pokolkas jokių žodeliu neturim aiškių, kalba sava kalba, pagrindinis žodelis te, reiškia ten kai ko nori.
Šiuo metu turime diagnozė F80.1 kalbos išraiškos sutrikimas, ją gavome po naujų metų lanke vietinius specialistus:logopede, psichologe, ergoterapiaute. Užsiėmimų labai daug nebuvo, nes sirgome, su kiekviena gal po 3.
Turėjome vykti į santariskes pirmai konsultacijai, bet deja atšaukė vizitus dėl karantino.
vaikas labai meilus, labai prisirišęs prie manęs, mėgsta būti prisiglaudes, juokiasi, žaidžia, judrus, aktyvus, sunkiai sukaupia dėmesį,ilgai neišlaiko akių kontakto.
Na pradėsiu nuo pradziu:vaikas sunkiai gimęs, vakuumo pagalba, buvo gan neramus, puse metu dienos miegeliai tik ant mamos rankų, prasidėjo AD nuo antro mėn, kruva alergijų maistui, kurios yra išlikusios iki šiol. Fizinė raida +- atitiko, 5 mėn sugebėjo pakartoti žodelį pupa, nes ji taip vadindavau, mano pupa. Metukų pirmi žingsniai, sakė mama, pamatęs šunį sakė au, mokėjo sakyti tėtis, sese, am, bet kažkur juo 18 mėn dingo žodeliai. Vaikai kiti ne itin domindavo visada, dar ir iki 18 mėn, žaidimų aikštelėje ne bėgdavo ir nebėga suptis, bet eina rinkti akmenukų ar pan.
Būdavo anksčiau kritimu ant žemės jei ko negalima, buvo jų apmazeja,netgi nebuvo kurį laiką, dabar labai atsinaujino, kas biski krenta, rėkia, kad baisu, mėlynes nespėja gyti🤦♀️ tokiu isteriju ne viena per diena, prasidėjo ir pykčio metu žaislų metymai, ko anksčiau nebuvo. Be proto mėgsta vandenį, pila ji is gertuves, laisto ant slalo, į puodus, indėlius, geria iš jų. Prie vandens negalime eiti pasivaikščioti, nes jam reikia eiti į jį, neklauso, kad negalima dar maudytis, kad salta.
Paprašius žaisliukų neatneša, nebent pats nori, į vardą lyg reaguoja, atrodo supranta, kad daro kokia zbitka ir subaru, bet vistiek daro savo. Kai pasakau eisime į lauką, bėga atsinešti rūbelių, batų, rodo pirsciuku, kad eisime.
Bėda ir su maistu. Vaikas valgus, bet kažką nauja pasiūlyt misija beveik neįmanoma. Taip pat vis dar sugalvoja paragauti kas nevalgoma, pvz popierių.
Atrodo suvokiu, kad diagnozė, kaip ir aiški, bet kol medikai nepatvirtino nenoriu tikėti😔 vyras net neprisileidzia tokios minties, jam atrodo, kad čia ožiai, o kai bandau pasakyt, kad čia gal ne ožiai, labai susierzina.
Skaičiau Jūsų postus, kad labai daug reikės darbo įdėti, kad pasiekti rezultatų, tikrai desim maximuma, noriu savo vaikui padėti kaip įmanoma daugiau.
Dar norėjau paklausti, kaip derinate darbą ir darbą su vaiku, ar tai įmanoma. Pradėjau galvoti, kad teks atsisakyti darbo, kad didžiąją dalį galėčiau skirti vaiko lavinimui.
O šiaip vaikas labai meilus, labai prisirišęs prie manęs, mėgsta būti prisiglaudes, juokiasi, žaidžia, judrus, aktyvus, sunkiai sukaupia dėmesį. Dėl ko visi man sako, kad išaugs ir pradės kalbėt, bet kažkaip man nesitiki, kad viskas taip bus...