2025.01.08 16:55 (prieš 1 m.)
Jau seniai sakaitineju visus forumus, kokius tik randu apie autizma. Skaicyti pradejau kazkada, kai darzelyje istisai susdavosi auklytes kad jis nezaidzia su vaikais, i veiklas nesijungia , siule kreiptis pas gydytojus nes kazkas negerai.As galvojau jis mamyciukas, o ir kita kalba ir pageres laikui begant, bet laikui begant niekad negerejo, o as vis skaiciau ir skaiciau apie autizma, del kurio periodais man visai buvo pakrikusi sveikata, negalwdavau net iseiti i darba, nes prisiskaicius, mintys neramindavo kad turbut ir mano vaikui kazkas negerai...
Ir stai po keleto apsilankymu pas specialistus- siandien gavom diagnoze.Viduj lyg akmuo nukrito, tiesiog matau kad reikia kazkokios pagalbos is kazkur, nes laikas eina o vaikas ,nors ir stengiuosi atrodo, nezenia i prieki , nepasiveja vaiku.Tiesiog ramiau nes gausim tinkama pagalba ,kurios pati suteikti, matau, jog negaliu.Viduj neramu, bet jauciau kad kazkas negerai, vaikui ka tik suejo 5 metai, jis kalba sakiniais jei ko praso ar nori, naudoja kalba, jis jau gana senokai puikiai skaito 2 kalbom, pazista gal nuo 1.5 metu raides, skaicius, spalvas ir tt.Zodziu zino daug, kalbejo visada aiskiais zodziais, nebuvo jokiu mykimo ar mumu, bubu ant daiktu.Bet va kazkaip daiktai jį domina labiau nei žmones.Atrodo ir su mum pazaidzia ir kitus kopijuoja, juokiasi, stebi, bet neisitraukia, bijo vaiku, stengiasi atsitraukti.Neturi kazkpkiu ritualu statyti boktus, eiles.Agresijos nera, neplasnoja, ratais nesisuka..Neturi ir kazkokiu ryskiu sensorikos jautrumu, tik atrodo visada ir visur kazko bijo.
Sunku delioti mintis, neesu šoke gavusi diagnoze, viska jau isgyvenau, to ir tikejausi kazkaip, vien del pagalbos 😊