Valdutiaaa parašė:
paidalinkite prasau del kokiu priezaciu jums buvo paskirtas plauotas cp? pirmas man buvo neplanuotas cp nesidare kaklelis, db laukiuos antro ir nzn ar iskart bus cp…
Jeigu gimdyvės ir leliuko būklė gera normalus gydytojas niekada neskubės pjauti. Nebent atsirastų rizika jums ar kūdikiui, tada nedvejotų.
Pirmas cp buvo neplanuotas, nes vaikui stot sirdele pradejo per sarėmius - virkštelė buvo 2 k. apie kakliuką apsivyniojus, sėkmingai gimė sūnelis kuris vos gimes laikė galvytę ir rėkė 2 val. kol atnešė pamaitint, mišinių neėmė nei iš buteliuko, nei iš puodeliš ar pipečių
Antras buvo priešlaikinis gimdymas ir kadangi pirmas buvo cp, šis turėjo būt ekstra operuojamas, nes nubėgo vandenys, o pralaikė daugiau 10 val. kol atėjo po nakties kita pamaina, pati prašiau, kad operuotų, bet "daktaras' pasakė pati pagimdysi....Deja teko "laimė" per velykas pataikyt ant nekompetetingo gydytojo, ko pasekoje tik
...
Trečias vaikis nuo pat pradžių žinojau, kad cp, bet jau link galo kreipiausi asmeniškai į KMUK T. Biržietį , tikrai begalo dėkinga jam, jis neskuba operuot bereikalo, tad ir man sakė - tavo būklė gera, jeigu viskas sėkmingai ir prasideda greitas ir lengvas gimdymas - gimdai pati, jeigu neprasidės tai 39 sav. atvažiuoji jei nori tą pačią dieną, jei ne gali iš vakaro
. Tad viskas vyko pagal planą, vaikis neskubėjo, atliko cp. Dėl savo "ypatybių" nepriimu dalinės nejautros, ji manes neveikia, tad prisvaigino, išėmė lelių, paklausė ar noriu, kad paguldytų ant krūtinės
... sakiau aišku
ir vienintelis klausimas - kokios mano vaiko akys?
niekaip neįžiūrėjau akių spalvos, nes akyse liejosi, po to vėl vaistukai, prabundu, kad mane veža į pooperacinę palatą. Kėliau bangas, kad man kuo greičiau vaiką atvežtų, o ne tai sakiau pilvu nušliaušiu jei nepaeisiu, nes po savo patirties norėjau kuo greičiau prie savo vaiko būt. Ir net tada kai nuvežė į palatą buvau viena ir nepakilau iš lovos paprašiau, kad mažąjį paliktų man. Kažkaip varčiausi, kraipiausi , nors ir skaudėjo, bet tai buvo mūsų GYVAS kūdikis.
Gavom kompensaciją su trečiuoju ir už dukrytę, ir dar labai didelį avansą
... iš proto baigia išvaryt, bet po tokios mano patirties sakiau iškesiu visas nemigo naktis, jei reiks žiemą basa eisiu... tad ir dabar 3 nemiegotos naktys prie sergančio vaiko yra niekis, mama gali pakelti daug daugiau
Tad mergaitės nepabijokit būt ir įkyrios savo klausimais, bet turit viską sužinot ir tai kaip elgtis jeigu jūsų gydytojo nebus ar pateksit pas nevisai kokį gydytoją. Dabat aš būčiau tokioj padėtų kaip prieš 8 metus tai iškviesčiau ir policiją ir televiziją ir taksu skausmuose ieškočiau kitos ligoninės
P.S. tas gydytojas jau mires dėl kurio kaltės mirė mūsų svajonė, ilgai pykau, palengvėjo tik tada kai sužinojau jog jis mires.
Viliuosi, kad neišgasdinau, yra mamų su visokia patirtim, o mūsų vaikai yra patys svarbiausi ir mes esame atsakingos už juos.
Gražių susitikimų su mažaisiais
, kai bus sunku po nemigo nakties, atminkit - jis jūsų ir jis GYVAS